„Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič sako, kad, nors statistika gerėja, visgi tai yra žmonių gyvybės ir kiekviena iš jų – labai brangi. Be neišmatuojamo artimųjų skausmo, žmogaus netektis – praradimas ir valstybei. Skaičiuojama, kad vienas žuvęs asmuo valstybei kainuoja apie pusę milijono eurų.“
„Deja, keliuose žuvo ne tik transporto priemonėse sėdėjusių asmenų, bet ir neatsargių pėsčiųjų. Vieni, rizikuodami gyvybe, skubėjo perbėgti gatvę ten, kur draudžiama (26 žuvusieji). Kiti žuvo dėl to, kad tamsiuoju paros metu nenaudojo šviesą atspindinčių elementų (22 žuvusieji). Dar 25 pėsčiųjų gyvybės užgeso dėl vairuotojų kaltės.
Tad mintis, kad pirmiausia turime saugotis patys, pasitvirtino ir pernai. Net 51 šeima prarado savo artimuosius dėl to, kad jie kirto kelią nesaugiai, t. y. ne pėsčiųjų perėjoje, nesegėjo atšvaitų eidami tamsoje ar pan. Be to, ir žengdami į pėsčiųjų perėją privalome būti itin atidūs – pažvelgti į abi kelio puses, o ne įbėgti į gatvę ar eiti per ją įbedę nosis į telefonus. Pernai 16 pėsčiųjų žuvo eidami per pėsčiųjų perėją.“
„Įdomu, kad eismo įvykių, kuriuose žūsta ir yra sužeidžiama žmonių, statistika į gera pradėjo keistis 2008-2009 m. Kodėl šiuo laikotarpiu įvyko lūžis? Lietuvos kelių policijos tarnybos specialistės M. Kazanovič teigimu, tai lėmė ne viena priežastis.
„Visų pirma – stipriai pasikeitęs atsakingų institucijų požiūris. Dėl jo buvo keičiama teisinė bazė, suaktyvintas policijos darbas saugaus eismo priežiūros srityje, įgyvendinta įvairių saugumo keliuose gerinimo projektų, aktyviai šviečiama visuomenė. Svarbu, kad visa ši prevencinė veikla vyksta nuolat. O, pavyzdžiui, vaikų švietimas, kaip saugiai elgtis kelyje, netgi intensyvėja, todėl jų į eismo įvykius patenka mažiau“, – tvirtina M. Kazanovič.“
