„Kelių policijos vykdomo prevencinio darbo poveikis eismo saugumui“ (2002)

Dr. Saulius Greičius, Dr. Kęstutis Vitkauskas.

„Jurisprudencija“, 2002, t. 35(27); 46–62.

„Straipsnyje nagrinėjamas saugaus eismo sistemą reguliuojančių įstatymų ir saugų eismą užtikrinančio prevencinio darbo ryšys. Teisės aktai vertinami jų funkcionalumo visuomenėje požiūriu.
Laikomasi nuostatos, kad saugaus eismo sistemos veiksmingumą lemia tinkamų teisės normų efektyvus taikymas ir institucijų, atsakingų už prevencinį darbą, veiklos kokybė.
Nagrinėjama vienos iš atsakingų už prevencinį darbą saugaus eismo srityje institucijų – eismo priežiūros tarnybos (kelių policijos) darbuotojų požiūris į darbą, motyvacija dirbti, pareigūnų prevencinio darbo poveikis saugiam eismui bei eismo dalyvių elgsenai.“

„Tačiau minėtas problemas tikslingiau būtų įvardyti ne kaip avaringumą lemiančias prieţastis, bet kaip valstybėje vykdomos saugaus eismo politikos pasekmes.
Jų atsiradimą lemia daugelis veiksnių: teisinė valstybės politika, grindţiama mėginimu aiškinti teisės taikymą ir socialinius padarinius, nesidomint rimtais sociologiniais tyrimais, išvadas apie teisės funkcijas visuomenėje gaunant ne socialinių sąlygų ir to, kaip jas gali paveikti teisė, analize, o jas išvedant iš įstatymų leidėjų valios išraiškų; nepaisymas arba nesugebėjimas uţtikrinti efektyvioms teisės normoms įgyvendinti būtinų sąlygų, reikalaujančių, pavyzdţiui, kad įstatymo šaltinis būtų autoritetingas ir prestiţinis, teisę taikantys pareigūnai elgtųsi tiksliai pagal įstatymo reikalavimus ir t. t.
Lietuviškoje eismo saugumo klausimus nagrinėjančioje literatūroje, periodinėje spaudoje tiriant avaringumo prieţastis nesigilinama į prevencinio darbo koordinavimo tarp ministerijų bei ţinybinių įstaigų problemas, prevencinį darbą atliekančių darbuotojų ir jų vadovų nuostatas, vertybines orientacijas, gebėjimus ir nusiteikimą sąţiningai atlikti jiems pavestą darbą. Pripaţįstant eismo dalyvių drausmės, mandagumo ir eismo kultūros problemas nemėginama ieškoti sąsajų tarp visuomenės kultūros lygio ir, pavyzdţiui, valstybės (kuri yra teisės kaip instrumento vartojimo subjektas) gebėjimo uţtikrinti teisės kaip socialinės kontrolės priemonės taikymo veiksmingumo arba prevencinį darbą atliekančių valdininkų ir pareigūnų darbo kokybės.“

„Todėl vertinant šį įstatymą funkcionalumo visuomenėje aspektu, galima teigti, kad jis neatitinka vienos iš efektyvių įstatymų būtinųjų sąlygų – kad naujojo įstatymo esmė, atitiktų nusistovėjusius kultūrinius, ekonominius bei teisinius principus. Pasak J. R. Pennocko ir J. W. Chamano, „ši sąlyga grindţiama teiginiu, kad įstatymas gali būti galinga kaitos jėga, kai kaita kyla iš principo, giliai įaugusio į mūsų paveldą. Bet kaitai, kuri per daug kvepia teisine ar socialine revoliucija, tikriausiai bus pasipriešinta“ [14, p. 86].“

„Valstybinėje saugaus eismo automobilių keliais 2002–2004 metų programoje teigiama, kad „ţema eismo dalyvių kultūra ir menka drausmė, visuomenės nusišalinimas sprendţiant saugaus eismo problemas – svarbiausios prieţastys, dėl kurių didėja avaringumas šalyje“ [19]. Visuomenės mentaliteto lygio pripaţinimas viena svarbiausių avaringumo prieţasčių rodo, kad valstybinės valdţios atstovai nesiekia geriau paanalizuoti padėties eismo saugumo srityje. Visų pirma todėl, kad kai problema įvardijama kaip „kultūros“ stoka, uţkertamas kelias mokslinio problemos sprendimo paieškai – laukiama, kol problema išsispręs savaime kylant visuomenės kultūros lygiui. Kita vertus, pripaţįstant eismo dalyvių kultūros lygį kaip avaringumo prieţastį, patogu „nematyti“ valdţios vykdomos teisinės politikos eismo saugumo srityje esminių klaidų ir nesijausti kaltiems dėl nepasiekto tikslo. Toks problemos „matymas“, deja, nenuteikia optimistiškai galvojant apie eismo dalyvio švietimą ir la-
vinimą.“

„Priemonių planuose numatomos įvairios prevencinio pobūdţio akcijos, kurias tiesiogiai organizuoja Kauno m. kelių policija: Saugokime vaikų gyvybes; Paplūdimiai, poilsio zonos – tik pėstiesiems; Gatvėse dviračiais tik pagal taisykles; Perėjose jauskimės saugiai; Vairuotojų alkoholio kontrolė; Važiuokime tik saugiu ir leistinu greičiu; Saugiai į mokyklą, saugiai į
namus ir kt.“

„Kad šiuo metu Lietuvoje yra nesaugus kelių eismas, pripaţįsta ir civiliai (65,4 proc.) ir
kelių policijos pareigūnai (55,8 proc.). Atsakydami į klausimą „Kokie, jūsų nuomone, veiksniai
turi daugiausia įtakos eismo saugumui?“, pareigūnai nurodė šias 4 pagrindines prieţastis
(reikėjo išrinkti, jų nuomone, svarbiausias iš 12 pateiktų teiginių): vairuotojų neatidumas,
pėsčiųjų nesilaikymas saugaus eismo taisyklių, automobilių techninė būklė. Miesto gyventojai
pagrindinėmis prieţastimis laiko: vairuotojų neatidumą, kelių dangos kokybę, maršrutinių
autobusų sustojimus ne stotelių vietose, policijos pareigūnų nesąţiningą darbą (patys
patruliai nesąţiningą policijos darbą, kaip prieţastį, veikiančią saugų eismą, nurodė 10 vie-
toje). Toks nuomonių skirtumas visai suprantamas: pirma, jis atspindi bendrą policijos rei-
tingą visuomenėje; antra, natūralų norą apginti „munduro garbę“. Reikšminga tai, kad abi
respondentų grupės vienodai mano, jog prevencinis auklėjamasis darbas praktiškai nedaro
įtakos eismo saugumui (11 vieta). Respondentams buvo pateiktas klausimas: „Kas, Jūsų
nuomone, labiausiai turėtų būti atsakingas už prevencinį ir auklėjamąjį darbą siekiant
užtikrinti saugų eismą?“ (reikėjo išrinkti pagal svarbą įvairias pateiktas institucijas). Tiek
policijos pareigūnai, tiek ir civiliai mano, kad pirmiausia saugumu turi pasirūpinti pats eismo
dalyvis (atitinkamai – 64, 7 ir 56 proc.). Pareigūnai pagal svarbumą toliau nurodo saugaus
eismo mokyklą (26,4 proc.), policiją – 20,5 proc., vyriausybę – 11,8 proc., šeimą – 5,8 proc.
Miesto gyventojai antroje vietoje laiko policiją – 52 proc., toliau – mokyklą ir vyriausybę – po
24 proc ir šeimą – 18 proc. Civiliai gyventojai, nors ir pripaţindami atsakomybę uţ eismo
saugumą, labiau linkę ją perleisti valstybinėm institucijom. Toks poţiūris atskleidţia tam tikrą
gyventojų inertiškumą bei vengimą imtis iniciatyvos pagerinti padėtį. Nėra gerai, kad policijos
pareigūnai prevenciniame auklėjamajame darbe sumenkina savo vaidmenį ir didesnę
atsakomybę uţ šį darbą siekia atiduoti saugaus eismo mokyklai. Tokią poziciją galima vertinti
ir kaip gana ţemą motyvaciją dirbti, ir kaip prasmės nematymą.“

„Tiriant kelių policijos patrulių poţiūrį į prevencinį darbą, buvo pateikta keletas klausimų:
Pirmas: „Ar policijos pareigūnai turi dirbti auklėjamąjį prevencinį darbą, ar jiems turėtų pakakti
drausminti ir bausti kelių eismo taisyklių pažeidėjus?“. Manančių, kad šį darbą policininkai turi
dirbti aktyviai, buvo 20,5 proc.; kad prevencinį darbą turi dirbti kitos institucijos, nes policijai
pakanka darbo su eismo taisyklių paţeidėjais – 73,5 proc., neturinčių savo nuomonės buvo
5,8 proc. Antras: „Koks kelių policijos tarnybų organizuojamų saugaus eismo akcijų realus
poveikis saugiam eismui gerinti?“. Kad šis darbas turi ilgalaikį poveikį, uţtikrinant eismo
saugumą, įsitikinę 5,8 proc. apklaustųjų; 41,1 proc. mano, kad saugus eismas pagerėja tik
tol, kol vyksta akcija; 20,5 proc. kad toks darbas praktiškai jokio poveikio saugiam eismui
uţtikrinti neturi. Beveik trečdalis eilinių policininkų pripaţįsta, kad saugiam eismui uţtikrinti
skirtos akcijos reikalingos tarnybų vadovams tik dėl „pliusiuko“. Trečias: „Kaip Jūs esate
supažindinami su Kauno miesto kelių policijos organizuojamomis akcijomis?“. Policininkai
atsakė taip: vadovai iš anksto mus supaţindina su būsimos akcijos tikslais ir uţdaviniais,
susirinkimų metu aptariami pareigūnų veiksmai akcijų metu – 8,6 proc., apie organizuojamas
akcijas mums pranešama iš anksto, tačiau mūsų veiksmai neaptariami – 38 proc., niekas
mums nieko nepraneša ir neaiškina – 26,8. Ketvirtas: „Kaip vyksta Kauno miesto kelių
policijos organizuotų saugaus eismo akcijų aptarimas joms pasibaigus?“. Atsakymai:
vadovams mes pateikiame ataskaitas apie savo darbą akcijų metu – 5,8 proc.; vadovams mes teikiame savo pastabas apie praėjusią akciją ir siūlymus, kaip gerinti saugų eismą – 4,3
proc.; susirinkimų metu mus supaţindina su praėjusios akcijos rezultatais – 46,5 proc.,
niekas mūsų nesupaţindina su praėjusios akcijos rezultatais – 43,4 proc.
Kad eiliniai patruliai nėra aktyvūs organizuojamų akcijų dalyviai, liudija ir jų atsakymai į
„kontrolinį“ klausimą: „Ar žinote, kokia vyko Kauno mieste gegužės mėnesį kelių policijos or-
ganizuota saugaus eismo akcija? Koks jos pavadinimas, kokie tikslai ir uždaviniai?“. Nors ap-
klausa vyko birţelio mėnesį, tačiau apie praėjusio mėnesio akciją nieko negalėjo pasakyti net
94,2 proc. policininkų.“

„Saugiam eismui uţtikrinti skirto prevencinio darbo veiksmingumą lemia valstybėje
vykdoma teisinė politika, kurios esmę sudaro efektyviems įstatymams funkcionuoti būtinų
sąlygų uţtikrinimas (įstatymo šaltinis turi būti autoritetingas ir prestižinis, naujojo įstatymo
esmė turi atitikti nusistovėjusius kultūrinius ir teisinius principus,teisę taikantys pareigūnai turi
elgtis tiksliai pagal įstatymo reikalavimus).“

https://ojs.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/3499/3292