„Kelių policijos vykdomo prevencinio darbo poveikis eismo saugumui“ (2002)

Dr. Saulius Greičius, Dr. Kęstutis Vitkauskas.

„Jurisprudencija“, 2002, t. 35(27); 46–62.

„Straipsnyje nagrinėjamas saugaus eismo sistemą reguliuojančių įstatymų ir saugų eismą užtikrinančio prevencinio darbo ryšys. Teisės aktai vertinami jų funkcionalumo visuomenėje požiūriu.
Laikomasi nuostatos, kad saugaus eismo sistemos veiksmingumą lemia tinkamų teisės normų efektyvus taikymas ir institucijų, atsakingų už prevencinį darbą, veiklos kokybė.
Nagrinėjama vienos iš atsakingų už prevencinį darbą saugaus eismo srityje institucijų – eismo priežiūros tarnybos (kelių policijos) darbuotojų požiūris į darbą, motyvacija dirbti, pareigūnų prevencinio darbo poveikis saugiam eismui bei eismo dalyvių elgsenai.“

„Tačiau minėtas problemas tikslingiau būtų įvardyti ne kaip avaringumą lemiančias priežastis, bet kaip valstybėje vykdomos saugaus eismo politikos pasekmes.
Jų atsiradimą lemia daugelis veiksnių: teisinė valstybės politika, grindžiama mėginimu aiškinti teisės taikymą ir socialinius padarinius, nesidomint rimtais sociologiniais tyrimais, išvadas apie teisės funkcijas visuomenėje gaunant ne socialinių sąlygų ir to, kaip jas gali paveikti teisė, analize, o jas išvedant iš įstatymų leidėjų valios išraiškų; nepaisymas arba nesugebėjimas užtikrinti efektyvioms teisės normoms įgyvendinti būtinų sąlygų, reikalaujančių, pavyzdžiui, kad įstatymo šaltinis būtų autoritetingas ir prestižinis, teisę taikantys pareigūnai elgtųsi tiksliai pagal įstatymo reikalavimus ir t. t.
Lietuviškoje eismo saugumo klausimus nagrinėjančioje literatūroje, periodinėje spaudoje tiriant avaringumo priežastis nesigilinama į prevencinio darbo koordinavimo tarp ministerijų bei žinybinių įstaigų problemas, prevencinį darbą atliekančių darbuotojų ir jų vadovų nuostatas, vertybines orientacijas, gebėjimus ir nusiteikimą sąžiningai atlikti jiems pavestą darbą. Pripažįstant eismo dalyvių drausmės, mandagumo ir eismo kultūros problemas nemėginama ieškoti sąsajų tarp visuomenės kultūros lygio ir, pavyzdžiui, valstybės (kuri yra teisės kaip instrumento vartojimo subjektas) gebėjimo užtikrinti teisės kaip socialinės kontrolės priemonės taikymo veiksmingumo arba prevencinį darbą atliekančių valdininkų ir pareigūnų darbo kokybės.“

„Todėl vertinant šį įstatymą funkcionalumo visuomenėje aspektu, galima teigti, kad jis neatitinka vienos iš efektyvių įstatymų būtinųjų sąlygų – kad naujojo įstatymo esmė, atitiktų nusistovėjusius kultūrinius, ekonominius bei teisinius principus.
Pasak J. R. Pennocko ir J. W. Chamano, „ši sąlyga grindžiama teiginiu, kad įstatymas gali būti galinga kaitos jėga, kai kaita kyla iš principo, giliai įaugusio į mūsų paveldą. Bet kaitai, kuri per daug kvepia teisine ar socialine revoliucija, tikriausiai bus pasipriešinta“ [14, p. 86].“

„Valstybinėje saugaus eismo automobilių keliais 2002–2004 metų programoje teigiama, kad „žema eismo dalyvių kultūra ir menka drausmė, visuomenės nusišalinimas sprendžiant saugaus eismo problemas – svarbiausios priežastys, dėl kurių didėja avaringumas šalyje“ [19]. Visuomenės mentaliteto lygio pripažinimas viena svarbiausių avaringumo priežasčių rodo, kad valstybinės valdžios atstovai nesiekia geriau paanalizuoti padėties eismo saugumo srityje. Visų pirma todėl, kad kai problema įvardijama kaip „kultūros“ stoka, užkertamas kelias mokslinio problemos sprendimo paieškai – laukiama, kol problema išsispręs savaime kylant visuomenės kultūros lygiui. Kita vertus, pripažįstant eismo dalyvių kultūros lygį kaip avaringumo priežastį, patogu „nematyti“ valdžios vykdomos teisinės politikos eismo saugumo srityje esminių klaidų ir nesijausti kaltiems dėl nepasiekto tikslo. Toks problemos „matymas“, deja, nenuteikia optimistiškai galvojant apie eismo dalyvio švietimą ir lavinimą.“

„Priemonių planuose numatomos įvairios prevencinio pobūdžio akcijos, kurias tiesiogiai organizuoja Kauno m. kelių policija: Saugokime vaikų gyvybes; Paplūdimiai, poilsio zonos – tik pėstiesiems; Gatvėse dviračiais tik pagal taisykles; Perėjose jauskimės saugiai; Vairuotojų alkoholio kontrolė; Važiuokime tik saugiu ir leistinu greičiu; Saugiai į mokyklą, saugiai į namus ir kt.“

„Kad šiuo metu Lietuvoje yra nesaugus kelių eismas, pripažįsta ir civiliai (65,4 proc.) ir kelių policijos pareigūnai (55,8 proc.). Atsakydami į klausimą „Kokie, jūsų nuomone, veiksniai turi daugiausia įtakos eismo saugumui?“, pareigūnai nurodė šias 4 pagrindines priežastis (reikėjo išrinkti, jų nuomone, svarbiausias iš 12 pateiktų teiginių): vairuotojų neatidumas, pėsčiųjų nesilaikymas saugaus eismo taisyklių, automobilių techninė būklė. Miesto gyventojai pagrindinėmis priežastimis laiko: vairuotojų neatidumą, kelių dangos kokybę, maršrutinių autobusų sustojimus ne stotelių vietose, policijos pareigūnų nesąžiningą darbą (patys patruliai nesąžiningą policijos darbą, kaip priežastį, veikiančią saugų eismą, nurodė 10 vietoje). Toks nuomonių skirtumas visai suprantamas: pirma, jis atspindi bendrą policijos reitingą visuomenėje; antra, natūralų norą apginti „munduro garbę“. Reikšminga tai, kad abi respondentų grupės vienodai mano, jog prevencinis auklėjamasis darbas praktiškai nedaro įtakos eismo saugumui (11 vieta). Respondentams buvo pateiktas klausimas: „Kas, Jūsų nuomone, labiausiai turėtų būti atsakingas už prevencinį ir auklėjamąjį darbą siekiant užtikrinti saugų eismą?“ (reikėjo išrinkti pagal svarbą įvairias pateiktas institucijas). Tiek policijos pareigūnai, tiek ir civiliai mano, kad pirmiausia saugumu turi pasirūpinti pats eismo dalyvis (atitinkamai – 64, 7 ir 56 proc.). Pareigūnai pagal svarbumą toliau nurodo saugaus eismo mokyklą (26,4 proc.), policiją – 20,5 proc., vyriausybę – 11,8 proc., šeimą – 5,8 proc. Miesto gyventojai antroje vietoje laiko policiją – 52 proc., toliau – mokyklą ir vyriausybę – po 24 proc ir šeimą – 18 proc. Civiliai gyventojai, nors ir pripažindami atsakomybę už eismo
saugumą, labiau linkę ją perleisti valstybinėm institucijom. Toks požiūris atskleidžia tam tikrą gyventojų inertiškumą bei vengimą imtis iniciatyvos pagerinti padėtį. Nėra gerai, kad policijos pareigūnai prevenciniame auklėjamajame darbe sumenkina savo vaidmenį ir didesnę atsakomybę už šį darbą siekia atiduoti saugaus eismo mokyklai. Tokią poziciją galima vertinti ir kaip gana žemą motyvaciją dirbti, ir kaip prasmės nematymą.“

„Tiriant kelių policijos patrulių požiūrį į prevencinį darbą, buvo pateikta keletas klausimų: Pirmas: „Ar policijos pareigūnai turi dirbti auklėjamąjį prevencinį darbą, ar jiems turėtų pakakti drausminti ir bausti kelių eismo taisyklių pažeidėjus?“. Manančių, kad šį darbą policininkai turi dirbti aktyviai, buvo 20,5 proc.; kad prevencinį darbą turi dirbti kitos institucijos, nes policijai pakanka darbo su eismo taisyklių pažeidėjais – 73,5 proc., neturinčių savo nuomonės buvo 5,8 proc. Antras: „Koks kelių policijos tarnybų organizuojamų saugaus eismo akcijų realus poveikis saugiam eismui gerinti?“. Kad šis darbas turi ilgalaikį poveikį, užtikrinant eismo saugumą, įsitikinę 5,8 proc. apklaustųjų; 41,1 proc. mano, kad saugus eismas pagerėja tik tol, kol vyksta akcija; 20,5 proc. kad toks darbas praktiškai jokio poveikio saugiam eismui užtikrinti neturi. Beveik trečdalis eilinių policininkų pripažįsta, kad saugiam eismui užtikrinti skirtos akcijos reikalingos tarnybų vadovams tik dėl „pliusiuko“. Trečias: „Kaip Jūs esate supažindinami su Kauno miesto kelių policijos organizuojamomis akcijomis?“. Policininkai atsakė taip: vadovai iš anksto mus supažindina su būsimos akcijos tikslais ir uždaviniais, susirinkimų metu aptariami pareigūnų veiksmai akcijų metu – 8,6 proc., apie organizuojamas akcijas mums pranešama iš anksto, tačiau mūsų veiksmai neaptariami – 38 proc., niekas mums nieko nepraneša ir neaiškina – 26,8. Ketvirtas: „Kaip vyksta Kauno miesto kelių
policijos organizuotų saugaus eismo akcijų aptarimas joms pasibaigus?“. Atsakymai: vadovams mes pateikiame ataskaitas apie savo darbą akcijų metu – 5,8 proc.; vadovams mes teikiame savo pastabas apie praėjusią akciją ir siūlymus, kaip gerinti saugų eismą – 4,3 proc.; susirinkimų metu mus supažindina su praėjusios akcijos rezultatais – 46,5 proc., niekas mūsų nesupažindina su praėjusios akcijos rezultatais – 43,4 proc. Kad eiliniai patruliai nėra aktyvūs organizuojamų akcijų dalyviai, liudija ir jų atsakymai į „kontrolinį“ klausimą: „Ar žinote, kokia vyko Kauno mieste gegužės mėnesį kelių policijos organizuota saugaus eismo akcija? Koks jos pavadinimas, kokie tikslai ir uždaviniai?“. Nors apklausa vyko birželio mėnesį, tačiau apie praėjusio mėnesio akciją nieko negalėjo pasakyti net 94,2 proc. policininkų.“

„Saugiam eismui užtikrinti skirto prevencinio darbo veiksmingumą lemia valstybėje vykdoma teisinė politika, kurios esmę sudaro efektyviems įstatymams funkcionuoti būtinų sąlygų užtikrinimas (įstatymo šaltinis turi būti autoritetingas ir prestižinis, naujojo įstatymo esmė turi atitikti nusistovėjusius kultūrinius ir teisinius principus,teisę taikantys pareigūnai turi elgtis tiksliai pagal įstatymo reikalavimus).“

https://ojs.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/3499/3292