2019-09-17

„Tikras nutikimas.
Seniūnijų darbuotojai pasikviečia kolegas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pasivaikščioti po miegamųjų Vilniaus mikrorajonų kiemus.
Rodo dešimtis automobilių, pastatytų draudžiamose vietose: pėsčiųjų perėjose ir prieš pat jas, ant vejų, šaligatvių, žaidimų aikštelėse.
Sako: reikia bausti.
NEGALIME bausti, nes patys NEŽINOME ir negalime nurodyti, kur tuos automobilius laikyti, atvėsina karštuolius Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžej Dinikis.
Nėra tvarkos.
Nėra plano.
Nėra vizijos.
☆☆☆☆☆
Viena didžiausių Vilniaus problemų, kasmet vis didesnė, yra automobilizacija – per didelis asmeninių automobilių kiekis, nekontroliuojamas asmeninių automobilių kiekio augimas.
Šios problemos ir jos nesprendimo pasekmės: 1) prarastas laikas ir tiesiogiai su juo susiję nuostoliai (neatlikti darbai, neuždirbti pinigai, neskaityta ir nepasivaikščiota su vaiku), 2) stresas, 3) oro tarša, 4) triukšmas, 5) viešųjų miesto erdvių naikinimas (dėl automobilių eismo infrastruktūros kūrimo), 6) socialinių ryšių nykimas, 7) betvarkės ir nebaudžiamumo atmosfera, palanki augti kitoms visuomeninėms negerovėms.
Vienintelis tvarus sprendimas yra automobilizacijos mažinimas sudarant kuo geresnes sąlygas ir skatinant keliauti kitais, ne tokiais žalingais visuomenei ir aplinkai būdais.
Laisvai keliauti asmeniniu automobiliu mieste turi tie asmenys, kuriems tai iš tikrųjų būtina, ne kiekvienas norintis, nes vis didesnio komforto poreikis begalinis, o ištekliai riboti.
Vilniaus miesto savivaldybė turi išdrįsti paskelbti: ŠIAME MIESTE N(EB)ĖRA VIETOS AUTOMOBILIAMS VISŲ NORINČIŲ VAŽIUOTI NUO DURŲ IKI DURŲ IR STATYTI PO LANGAIS – RUOŠKIMĖS POKYČIAMS.“

Read more