„Pėstieji sudaro nevienalytę žmonių grupę, kurioje amžiaus intervalas yra pats didžiausias. Kai kurių judėjimo sugebėjimai yra riboti, klausos bei matomumo jautrumas sumažėjęs, taip pat nepastovus kelių eismo taisyklių suvokimas bei jų laikymasis. Visi šie skirtumai daro pėsčiuosius sunkiai apsaugomais.“
„Vairuotojai dažnai viršija leistiną greitį, nesaugiai lenkia, nesilaiko eismo taisyklių, netinkamai vertina eismo sąlygas ir t.t. Neigiamą įtaką eismo saugumui daro vairavimas išgėrus, apsvaigus ar pavargus. <...>. Pėstieji dažnai stokoja dėmesio, įžengia į važiuojamąją dalį neapsidairę, nepaklūsta draudžiamiems signalams,“
„Skirtingai nei vairuotojams, šis greitis tiesiogiai susijęs su tikimybe įvykti eismo įvykiui, pėsčiųjų atveju lėtėjant ėjimo greičiui didėja traumų ar mirtinų eismo įvykių tikimybė.“
„Šis komunikavimas tarp artėjančio vairuotojo ir pėsčiojo kertančio kelią reikalauja abiejų įsitraukimo į šią veiksmų seką:
1. Pasirinkti norimą kelią;
2. Vizualiai apžvelgti vienas kito judėjimo kryptį;
3. Aptikti kitą ir nustatyti jo buvimo vietą;
4. Įvertinti kito ketinimus;
5. Nuspręsti tinkamų veiksmų eigą ir daryti tinkamus veiksmus, kad išvengti susidūrimo.
Jeigu vairuotojas ar pėsčiasis laikosi nurodytų veiksmų teisingai, susidūrimas išvengiamas. Tačiau jei abu klaidingai atlieka bent vieną iš nurodytų veiksmų, galimas susidūrimas.“
„Daroma prielaida, kad pėsčiasis nesidairydamas ir eidamas per kelią vairuotojus priversdavo sulėtinti greitį, nes vairuotojams tekdavo prisiimti visišką atsakomybę už pėsčiųjų saugumą. Šis rezultatas neturėtų būti interpretuojamas kaip rekomendacija pėstiesiems eiti per kelią nesidairant ir nesistengiant komunikuoti su vairuotojais. Tai paprasčiausiai reiškia, kad pėsčiųjų ir vairuotojų komunikavimas būtinas ir jeigu jo nėra vairuotojai tiesiog stengiasi prisitaikyti prie pėsčiųjų.“
„Snyder ir Knoblauch (1971) atlikto tyrimo metu išstudijavus daugiau nei 2000 eismo įvykių su pėsčiaisiais duomenis išsiaiškinta, kad 55% visų eismo įvykių nulėmė pačių pėsčiųjų klaidos. Viena pagrindinių visų eismo įvykių priežasčių buvo staigus išėjimas į kelią prieš artėjančią transporto priemonę (34%).“
+
„Snyder ir Knoblauch (1971) studija yra daugiau nei keturiasdešimties metų senumo ir paremta to meto kultūra, keliais, transporto priemonėmis, ir buvusiomis eismo saugumo priemonėmis, todėl negalima tiesiogiai taikyti rezultatų šios dienos eismo situacijai.“
„Vienas naujesnių tyrimų eismo įvykiams su pėsčiaisiais ištirti Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atliktas Nacionalinės greitkelių eismo saugumo administracijos (NHTSA 2005). Šis tyrimas parodė dar didesnę pėsčiųjų įtaką įvykusiems eismo įvykiams. 67% su pėsčiaisiais susijusių eismo įvykių įvyko dėl pėsčiųjų kaltės. Šiuose eismo įvykiuose dominavo neteisingas kelio ar sankryžos kirtimas 25%, vaikščiojimas, žaidimas, darbas kelyje ir t.t. 24%, pirmumo nesuteikimas 16%, staigus įbėgimas į kelią ir prastai matomas pėsčiasis po 11%.“
„Priversti pėsčiuosius laikytis saugaus eismo taisyklių yra labai sudėtinga, nes pėstieji (kartu su dviratininkais) yra sunkiai kontroliuojami elementai kelių eismo sistemoje. Todėl dažniausiai pastangos nukreipiamos kuo labiau kontroliuoti vairuotojus, o ypač jų važiavimo greitį. Deja labiausiai paplitęs būdas kontroliuoti vairuotojų elgesį per kelio ženklus pažymint pėsčiųjų perėja nėra veiksmingas. Dėl to gali būti naudojamos kitos priemonės – aktyvus policijos monitoringas, greičio matavimo kameros ar kelių tinklo pokyčiai.
Kita priemonė galinti stipriai įtakoti pėsčiųjų eismą yra kelio aplinka.“
„Tyrimai buvo atliekami dalyje nereguliuojamų ir dalyje reguliuojamų intensyviai naudojamų arba didžiausiu avaringumu pasižyminčių pėsčiųjų perėjų Kaune ir Vilniuje. Kaune stebėta vienuolika pėsčiųjų perėjų, Vilniuje devyniolika.“
„Stebėtų pėsčiųjų perėjų su jose 2013 metais įvykusiais įskaitiniais eismo įvykiais sąrašas pateiktas lentelėje <...>“
+
„Eil. Nr. Gatvė Eismo įvykių kiekis Žuvusių skaičius Sužeistų skaičius
Kaunas
1 K. Baršausko 66A 4 1 4
2 Šiaurės pr. 99 3 0 3
3 Veiverių 150 3 0 5
4 Baltijos 21 2 0 2
5 Baltų pr. 55 2 2 1
6 Kuršių – Jotvingių 2 0 2
7 Neries krantinė – Kuršėnų 2 0 2
8 Savanorių pr. – Kovo 11-osios (1) 2 0 2
9 Savanorių pr. 268 2 0 2
10 Taikos pr. – Kovo 11-osios 2 0 2
11 Savanorių pr. – Kovo 11-osios (2) 2 0 2
Vilnius
12 Buivydiškių – Čiobiškio 2 0 2
13 Dariaus ir Girėno – Šaltkalvių 3 0 3
14 Fabijoniškių 2 5 0 5
15 Gedimino pr. – A. Jakšto 2 0 2
16 Gedimino pr. – Vasario 16-osios 2 0 2
17 Geležinkelio – Stoties 2 0 2
18 J. Jasinskio – Dainavos 2 0 2
19 Kalvarijų – Šeimyniškių 2 0 2
20 Kalvarijų – Žalgirio 2 0 2
21 Kareivių – Verkių 2 0 2
22 Laisvės pr. – Rygos 2 1 1
23 Laisvės pr. – T. Narbuto 2 0 2
24 Ozo-Kalvarijų-Kareivių 2 0 2
25 P. Lukšio – S. Žukausko 2 0 2
26 Saulėtekio al. 19 2 0 2
27 Savanorių pr. – Kedrų 2 0 2
28 Savanorių pr. – Gerosios Vilties 2 0 2
29 Žirmūnų 143 1 0 1
30 Olandų M. – K. Paco 1 0 1“
„Pėsčiųjų perėjos Lietuvos didžiuosiuose miestuose buvo stebėtos ir filmuotos dvidešimt tris valandas. Per šį laikotarpį, kirsdami gatves, perėjomis pasinaudojo 4257 pėstieji. 792 iš jų, tai yra 18,6% perėjose elgėsi neatsargiai arba pažeidė taisykles“
„Nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos buvo stebėtos trylika valandų. Per stebėtą laikotarpį perėjomis pasinaudojo 1785 pėstieji. 232 iš jų, tai yra 13% perėjose elgėsi neatsargiai arba pažeidė taisykles“
„Reguliuojamos pėsčiųjų perėjos buvo stebėtos dešimt valandų. Per stebėtą laikotarpį perėjomis pasinaudojo 2472 pėstieji. 560 iš jų, tai yra 22,7% perėjose elgėsi neatsargiai arba pažeidė taisykles“
„Išskirtos trys taisykles pėsčiųjų perėjose pažeidžiančių asmenų amžiaus grupės. Grupėje iki 20 m. elgėsi neatsargiai arba pažeidė taisykles 23,4% pėsčiųjų; grupėje nuo 20 iki 60 m. elgėsi neatsargiai arba pažeidė taisykles 56,2% pėsčiųjų; grupėje virš 60 m. elgėsi neatsargiai arba pažeidė taisykles 20,4% pėsčiųjų“
„6. Pastebėta kad, turėdami pirmumo teisę pėstieji eidami per perėją „piktnaudžiauja“ ir praranda budrumą, ypatingai reguliuojamose pėsčiųjų perėjose.“
https://tka.lt/assets/uploads/sites/3/2021/02/Pesciuju-elgsena-perejose.-Tyrimas-2014-m.pdf