Publikacijos autorius – Marius Monkevičius.
„Iškart po šios nelaimės kilo diskusijų, esą minėta gatvė nesaugi pėstiesiems, o atsakomybė dėl to gula ant savivaldybės pečių. Visgi policija LRT.lt teigė, kad ši gatvė nėra išskirtinė, o tragiški įvykiai neretai būna nulemti neatsakingo pačių pėsčiųjų elgesio.“
„Nors priekyje buvusi pėsčiųjų perėja apšviesta, antrąja eismo juosta važiavęs vairuotojas nepraleido į kelią išėjusio pėsčiojo ir šį nubloškė.“
„Apie tragišką incidentą ir sustabdytą eismą informacija greitai pasklido socialiniuose tinkluose. Žmonės pasidalijo į keletą stovyklų. Vieni buvo įsitikinę, kad S. Batoro gatvė apskritai nesaugi pėstiesiems, čia trūksta požeminių ar virš kelio einančių perėjų, o dėl jų neįrengimo atsakomybę esą turėtų prisiimti savivaldybė.
Dar kiti negailėjo kritikos vairuotojams, kad šie dažnai nepaiso Kelių eismo taisyklių ir viršija greitį, o tai ir lemia mirtinas avarijas. Tretieji pabrėžė, kad panašiose situacijose pėstieji neretai neįvertina visų aplinkybių ir taip rizikuoja savo saugumu, o tai ir galėjo tapti šiandieninės nelaimės priežastimi.“
„S. Batoro gatvėje avarijų įvyksta kasmet. Tačiau Vilniaus kelių policijos 2-osios kuopos vadas Donatas Mankauskas portalui teigė, kad ši miesto arterija ypatingu avaringumu nepasižymi. Pasak pareigūno, remiantis fiksuota statistika, 2022 m. čia nežuvo nei vienas pėsčiasis, 2023-iaisiais užgeso vieno pėsčiojo gyvybė.“
↑ Keista, kad publikacijos autorius nepavartojo žodžio „vos“ – „vos vieno pėsčiojo gyvybė“.
„Pareigūno teigimu, 2023 m. žuvęs asmuo taip pat įžengė į važiuojamąją kelio dalį neleistinoje vietoje. Būtent neatsakingą pėsčiųjų elgesį D. Mankauskas išskyrė kaip vieną pagrindinių tokio tipo avarijų priežasčių.
„Tiesą sakant, apie 60–70 proc. nelaimių atvejų kalti būna būtent pėstieji. Faktas, kad kartais nulemia ir vairuotojų atidumo stoka, bet pasitaiko ir pėsčiųjų neatidumo. Bet minėta gatvė kažkuo neišsiskiria. Didesnę problemą tikrai turėjome prieš keletą metų T. Narbuto gatvėje, važiuojant nuo Laisvės prospekto. Tai problema buvo išspręsta, kai buvo pastatyta pėsčiųjų perėja virš kelio“, – pasakojo policijos atstovas.“
↑ Pirmas pareigūno teiginys: „apie 60–70 proc. nelaimių atvejų kalti būna būtent pėstieji“. Antras pareigūno teiginys: „kartais nulemia ir vairuotojų atidumo stoka, bet pasitaiko ir pėsčiųjų neatidumo“. Koks loginis nuoseklumas!
„Kiti svarstė, kad prie perėjų pakaktų įrengti šviesoforus. Visgi D. Mankauskas pabrėžė, kad pastarasis sprendimas visiško saugumo neužtikrina.
„Pats saugiausias sprendimas intensyvaus eismo gatvėse yra požeminės perėjos ar perėjos virš kelio, įrengtos kaip tiltai ar viadukai. Taip, bet koks infrastruktūros sprendimas, gatvės apšvietimas, interaktyvios pėsčiųjų perėjos įrengimas daro situacijas saugesnes, bet labai svarbus ir pačių pėsčiųjų elgesys. Šviesoforų įrengimas taip pat galėtų kažkiek pagerinti situaciją, bet kad jie visiškai eliminuotų nelaimes, taip tikrai nėra“, – dėstė pareigūnas.“
„Vilniaus miesto savivaldybė LRT.lt perduotame komentare teigė, kad pėsčiųjų perėja S. Batoro gatvėje ties Užtvankos gatve, kur šįryt įvyko nelaimė, yra tinkamai paženklinta kelio ženklais, atkarpoje transporto priemonių greitis ribojamas iki 50 km/h, perėjoje įrengtas kryptinis apšvietimas.
„Ji, kaip ir kitos S. Batoro gatvėje esančios pėsčiųjų perėjos, yra įtraukta į nuolatinės techninių eismo reguliavimo priemonių priežiūros sąrašus. Tačiau pastebime, kad eismo dalyviai ne visuomet laikosi Kelių eismo taisyklių, vairuotojai nesilaiko leistino greičio, nesulėtina prieš pėsčiųjų perėją.
Todėl su policijos atstovais bus aptartos ir įvertintos eismo įvykio aplinkybės, savivaldybė išsakys poziciją dėl būtinybės šioje vietoje naudoti Kelių eismo taisyklių kontrolės (ypač greičio) priemones“, – komentavo savivaldybės Komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.
Anot jo, galimybės tobulinti eismo saugumą bus aptartos ir artimiausiame Vilniaus miesto savivaldybės eismo saugumo komisijos posėdyje.“