automobilio kaina visuomenei
Apie kompensavimo mechanizmą stipresniojo teisės viršenybės sąlygomis (2025-01-22)
Kodėl Vilniuje telpa automobiliai?
Kodėl Vilniuje telpa automobiliai, nors jų yra daugiau nei vietų jiems statyti?
Kaip veikia trūkumo kompensavimo mechanizmas stipresniojo teisės viršenybės sistemoje?
Labai paprasta – kompensuojama silpnesniojo sąskaita.
Tas pat dėl naudojimosi automobiliu komforto platesne prasme.
Tokioje infrastruktūriškai neišvystytoje aplinkoje kaip lietuviškas miestas, tarkim, Vilniuje, automobilio vairavimas turėtų būti varginanti (įtempta ir ilgai trunkanti) veikla – judėti turėtų reikėti atsargiai ir iš lėto, kad apsaugotum pėsčiuosius, nes jų nesaugo infrastruktūra. Pavyzdys:
„Vilniaus garsas, kvapas, skonis“ (2021-03-27)
„Beveik kasdien bent porą valandų praleidžiu gatvėje, atvirame mieste, ir galiu pasakyti.
Vilniaus garsas – automobilių triukšmas, nurimstantis tik naktį: padangos, varikliai, signalai.
Kvapas – išmetamųjų dujų: pagyvenusių dyzelių dujų, vienareikšmiškai.
Skonis – kietųjų dalelių: smėlio-dulkių {1}.
Toks metų laikas, ar ne? Medžiams ir žolei sužaliavus bus lengviau (nors prisidės kaitra).
Mums bus truputį lengviau, bet ne medžiams, žolei ir upei: jiems šią žiemą vien „Grinda“ išpylė 24 tūkstančius tonų druskos {2}.
Kad galėtumėm saugiai vykdyti savo žmogiškąją misiją – keliauti trikampio darbas–parduotuvė–namai kraštinėmis. Daugiausiai – penkiaviečiais asmeniniais automobiliais po vieną ar du.
•••••
Pusės minutės trukmės filmukas apie automobilių keliamą triukšmą: gatvės lygmeny ir nusileidus šlaitu.
https://www.youtube.com/watch?v=JBjGGITwu7A
Suprantu, kad stoviu prie vienos judriausių miesto gatvių ir kad tokių mieste negali nebūti.
Tiesiog. Automobilio pirkimo ir eksploatavimo kaina jo savininkui tėra nedidelė pilnos automobilio kainos visuomenei dalis.
„Tačiau atrodo, kad triukšmas turi didesnį poveikį su gyvenimo kokybe ir psichikos sveikata susijusiems rodikliams. Iš tiesų, remiantis kai kuriais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, triukšmas yra antra su aplinka susijusių sveikatos problemų priežastis po oro taršos (kietųjų dalelių) poveikio.“ {3}
– – – – –
{1} https://www.facebook.com/groups/VilniusTrees/permalink/3877408985672730
[2] https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=1103107866846182&id=100014409362878
{3} https://www.eea.europa.eu/lt/articles/akustine-tarsa-yra-didele-problema
„Daug žmonių nesupranta, kad akustinė tarša yra svarbi problema, daranti poveikį žmogaus, taip pat ir jų, sveikatai. Žinoma, daug daugiau priešlaikinės mirties atvejų siejama su oro tarša, nei su triukšmu. Tačiau atrodo, kad triukšmas turi didesnį poveikį su gyvenimo kokybe ir psichikos sveikata susijusiems rodikliams. Iš tiesų, remiantis kai kuriais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, triukšmas yra antra su aplinka susijusių sveikatos problemų priežastis po oro taršos (kietųjų dalelių) poveikio.““
https://www.facebook.com/padeti.vilniaus.savivaldybei/posts/812826415991385
„Šiame mieste nebėra vietos automobiliams visų norinčių važiuoti nuo durų iki durų“ (2019-09-17)
2019-09-17
„Tikras nutikimas.
Seniūnijų darbuotojai pasikviečia kolegas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pasivaikščioti po miegamųjų Vilniaus mikrorajonų kiemus.
Rodo dešimtis automobilių, pastatytų draudžiamose vietose: pėsčiųjų perėjose ir prieš pat jas, ant vejų, šaligatvių, žaidimų aikštelėse.
Sako: reikia bausti.
NEGALIME bausti, nes patys NEŽINOME ir negalime nurodyti, kur tuos automobilius laikyti, atvėsina karštuolius Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžej Dinikis.
Nėra tvarkos.
Nėra plano.
Nėra vizijos.
☆☆☆☆☆
Viena didžiausių Vilniaus problemų, kasmet vis didesnė, yra automobilizacija – per didelis asmeninių automobilių kiekis, nekontroliuojamas asmeninių automobilių kiekio augimas.
Šios problemos ir jos nesprendimo pasekmės: 1) prarastas laikas ir tiesiogiai su juo susiję nuostoliai (neatlikti darbai, neuždirbti pinigai, neskaityta ir nepasivaikščiota su vaiku), 2) stresas, 3) oro tarša, 4) triukšmas, 5) viešųjų miesto erdvių naikinimas (dėl automobilių eismo infrastruktūros kūrimo), 6) socialinių ryšių nykimas, 7) betvarkės ir nebaudžiamumo atmosfera, palanki augti kitoms visuomeninėms negerovėms.
Vienintelis tvarus sprendimas yra automobilizacijos mažinimas sudarant kuo geresnes sąlygas ir skatinant keliauti kitais, ne tokiais žalingais visuomenei ir aplinkai būdais.
Laisvai keliauti asmeniniu automobiliu mieste turi tie asmenys, kuriems tai iš tikrųjų būtina, ne kiekvienas norintis, nes vis didesnio komforto poreikis begalinis, o ištekliai riboti.
Vilniaus miesto savivaldybė turi išdrįsti paskelbti: ŠIAME MIESTE N(EB)ĖRA VIETOS AUTOMOBILIAMS VISŲ NORINČIŲ VAŽIUOTI NUO DURŲ IKI DURŲ IR STATYTI PO LANGAIS – RUOŠKIMĖS POKYČIAMS.“
Tuometinio Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio FB įrašas 2019-09-23
„<...> Be to, parkavimo pokyčiais norime reguliuoti eismo srautus, netvarkingą parkavimą centro prieigose ir kitose miesto vietose, daugiau erdvės suteikti alternatyviai judantiems – pėstiesiems, dviratininkams, dar ir mažinti triukšmo lygį, oro taršą, asmeninio transporto naudojimą, nes jei to nedarysime, miestas eis ne koja kojon su tuo, kas vyksta visoje Europoje, o kažkur nežinia kur.
Manau, turime pasakyti, kad šiame mieste n(eb)ėra vietos automobiliams, visų tų, kurie nori važiuoti nuo durų iki durų ir statyti po langais – turime pasiruošti pokyčiams.
Kol komitetuose vyksta svarstymai ir skaičiavimai, šovė į galvą idėja pasidalinti, kur gi tie iš rinkliavos surinkti pinigai nukeliauja. <...>“
https://www.facebook.com/povilas.poderskis/posts/10219921964858041