Pagrindinis konflikto kaltininkas yra nekokybiška infrastruktūra – aukštas šaligatvio bortas, kuris nebuvo pakeistas nuovaža ten, kur pėstieji ir dviratininkai kerta važiuojamąją dalį, nors sankryža buvo pertvarkoma vos prieš kelerius metus. Tiksliau, kalčiausi sprendimų priėmėjai Vilniaus m. savivaldybėje.
Dviratininkas važiavo negrįstu ir nežymėtu taku išilgai Vilnios upės priešinga jos tekėjimui kryptimi; prieš tiltą, naudodamasis KET nustatyta pirmumo teise, kirto Užupio g. važiuojamąją dalį ir būtų užvažiavęs ant šaligatvio kitoje jos pusėje, bet, išvydęs per aukštą šaligatvio bortą (nuotraukoje nr. 1 pažymėtą oranžine rodykle), priėmė prastą sprendimą – pasuko dešinėn ir, remdamasis į šaligatvį kairiąja koja, stūmėsi link už kelių metrų esančios pėsčiųjų perėjos per Maironio g. nuovažos (dviratininko judėjimo trajektorija pažymėta raudonomis rodyklėmis). Iš Maironio g. į Užupio g. įsukančio automobilio BMW vairuotojas, savo eismo juostoje pamatęs priešinga jam kryptimi palei šaligatvį judantį dviratininką, paspaudė automobilio garsinį signalą – priemonę, kuri buvo sukurta siekiant išvengti eisme avarinių situacijų, bet kuri papildomai yra automobilių vairuotojų sąmoningai ir nesąmoningai naudojama prieš silpnesnius eismo dalyvius siekiant įtvirtinti ir / ar išlaikyti dominuojančią hierarchinę padėtį. Dviratininkas pavijo automobilį, įvyko trumpas ir, laimei, gana pagarbus bei dalykiškas pokalbis su vairuotoju. Vėliau, galvodamas apie situaciją dar ir dar, dviratininkas pripažino savo kaip transporto priemonės valdytojo klaidą, tai, kad automobilio vairuotojui jo veiksmai galėjo kelti nerimą, ir tai, kad šioje situacijoje automobilio garsinis signalas buvo panaudotas pagrįstai. Pasitaikius galimybei jis atsiprašytų.
Kovokime dėl kokybiškos infrastruktūros!
↑1