Ataskaita: https://tka.lt/wp-content/uploads/2023/03/Eismo-ivykiu-statistika-Lietuvoje-2020-2023_compressed2.pdf.
„Įžanginis žodis
Kitose šalyse, tuo pačiu ir Lietuvoje, siekiama įgyvendinti Vizija 0 tikslus – iki 2030 m. 50 % sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose (lyginant su 2020 m.), o iki 2050 m. – nė vieno žuvusio eismo dalyvio. Nors 2019–2022 m. Lietuva buvo gerame kelyje link tikslo (kasmet mažėjantis žuvusiųjų skaičius), 2023 m. užfiksuoti neigiami pokyčiai – žuvusių eismo dalyvių skaičius per metus padidėjo net trečdaliu. Pastebėta, kad nors eismo įvykių skaičius per ketverius metus išliko panašus, įvykių pasekmės praėjusiais metais buvo tragiškesnės.
Siekiant įgyvendinti Vizija 0 tikslus, svarbu stebėti eismo įvykių tendencijas, esmines problemas. Todėl analizuojant 2020–2023 m. eismo įvykius nustatytos pagrindinės temos, kurioms reikia skirti didesnį dėmesį ir įgyvendinti atitinkamus pokyčius, kad jos būtų išspręstos.
Eismo įvykius gali lemti keli faktoriai – eismo dalyvių veiksmai, kelių infrastruktūros trūkumai, aplinkos sąlygos bei transporto priemonių būklė. Minėtos keturios temos apžvelgtos šiame leidinyje, išskiriant vyraujančias tendencijas.
Žinant pagrindines problemas ir imantis veiksmų joms spręsti, galime įgyvendinti Vizija 0 tikslus. Tik veikiant visiems kartu –atsakingoms institucijoms sprendžiant problemas bei eismo dalyviams tampant vis atsakingesniems, vis mažiau gyvybių bus prarasta keliuose.“ (4 p.)
„TKA komanda
Evaldas Morkūnas
Diana Venslauskaitė
Ramūnas Strumila
Gustas Mensevičius“ (4 p.)
„1 pav. Eismo įvykių (kuriuose buvo nukentėjusiųjų), sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičiaus kitimas Lietuvoje 2012–2023 m.“ (6 p.)
„Eismo įvykių statistika šiame leidinyje sudaroma remiantis 2020–2023 m. eismo įvykių, kurių metu žuvo ar buvo sužaloti asmenys, duomenimis. 2023 m. eismo įvykių duomenys analizei naudojami 2024 m. vasario 1 d. iš policijos gautais duomenimis. Tyrimai apie įvykusius eismo įvykius gali užtrukti ir kelis mėnesius ir tik priėmus tyrimų išvadas policijos pareigūnai tikslina ir atnaujina duomenis. Dėl šios priežasties policijos ir šiame leidinyje pateikiamų eismo įvykių duomenys gali nesutapti.“ (6 p.)
„VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (toliau – TKA) vykdo įvairias veiklas, kurios prisideda prie eismo saugumo šalyje gerinimo. Reguliarūs kelių saugumo patikrinimai, eismo saugos tyrimai, valstybinės reikšmės kelių juodųjų dėmių nustatymas ir tyrimas, eismo įvykių duomenų teikimas tarptautinėms organizacijoms – tai tik dalis vykdomų TKA veiklų. Taip pat siekiant gerinti eismo saugą Lietuvoje, TKA bendradarbiauja su Lietuvos policija, Lietuvos transporto saugos administracija, Via Lietuva bei kitomis institucijoms, besirūpinančiomis eismo sauga.“ (7 p.)
„Šis kiekvienais metais TKA rengiamas eismo įvykių statistikos leidinys nustato, kokios eismo įvykių tendencijos vyrauja Lietuvoje, kuriose srityse reikėtų pokyčių, norint sumažinti žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių skaičių“ (7 p.)
„TOP8 EISMO SAUGUMO PROBLEMOS 2023 M.“ (9 p.)
„2020–2023 m. 40 % visų eismo įvykiuose žuvusių pėsčiųjų sudarė vyresni nei 65 m. amžiaus pėstieji (58 iš 145 ED).“ (9 p.)
„43 % žuvusiųjų – pažeidžiami ED 2023 m. 51 % visų žuvusių pažeidžiamų eismo dalyvių žuvo užmiestyje.“ (9 p.)
„2 lentelė. Eismo įvykiuose žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių pasiskirstymas 2020–2023 m.“ (11 p.)
„3 lentelė. Nukentėjusių eismo dalyvių pasiskirstymas pagal susidūrimą su kitais eismo dalyviais ar transporto priemonėmis 2023 m.“ (12 p.)
„PĖSTIEJI“ (13 p.)
„Kiekvienas žmogus eisme dalyvauja pirmiausia kaip pėsčiasis – eidamas link automobilio, autobuso stotelės ar iki dviračių stove palikto dviračio bei begalėje kitų situacijų. Šiai eismo dalyvių grupei taip pat priklauso asmenys, kurie vedasi dviratį ar paspirtuką, sėdi neįgaliojo vežimėlyje ir pan.“ (13 p.)
Ryškus automobilicentrizmo pavyzdys – net už eismo saugą atsakingos institucijos ataskaitoje automobilis yra atskaitos taškas. Pėsčiasis – tai visų pirma žmogus, einantis link automobilio. Keliavimas pėsčiomis nesinaudojant jokiomis transporto priemonėmis ne tik nėra nurodomas kaip svarbiausia pėsčiojo ypatybė – jis apskritai neišskirtas.
„2023 m. iš visų eismo įvykiuose dalyvavusių eismo dalyvių, pėstieji sudarė 11 % (761 iš 6726 ED)“ (13 p.)
„2023 m. 48 susidūrimai tarp pėsčiųjų ir dviratininkų. Jų metu nukentėjo 44 pėstieji ir 7 dviratininkai (2022 m. 40 susidūrimų)“ (13 p.)
„2023 m. 49 susidūrimai tarp pėsčiųjų ir paspirtukininkų. Jų metu nukentėjo 46 pėstieji ir 4 paspirtukininkai (2022 m. 47 susidūrimai)“ (13 p.)
„Vidutiniškai kasmet nukenčia 18 pėsčiųjų, kurie keliaudami tamsiuoju paros metu neturi žibinto arba nedėvi šviesą atspindinčių elementų (73 ED per 2020-2023 m.)“ (13 p.)
↑ Ar tos priemonės buvo privalomos tose vietose? Netiksli (nepilna) TKA formuluotė.
„2023 m. gyvenvietėse buvo sužalota net 88 % visų eismo įvykiuose dalyvavusių pėsčiųjų. Tačiau tragiškos įvykių pasekmės dažniau nutiko užmiestyje – 30 % įvykiuose dalyvavusių pėsčiųjų žuvo (14 iš 47 ED)“ (13 p.)
„2020–2023 m. neblaivūs pėstieji buvo atsakingi už 113 sukeltų eismo įvykių. Visi neblaivūs ED pėstieji, sukėlę eismo įvykius, buvo sužeisti arba žuvo“ (13 p.)
„Dažniausi KET pažeidimai, kuriuos sukėlė pėstieji 2020-2023 m. laikotarpyje“ (14 p.)
„4 pav. Eismo dalyvių, sukėlusių eismo įvykius, pasiskirstymas pagal tipą 2023 m.“ (20 p.)
↑ Dėmesio! 2023 m. automobilių vairuotojai sukėlė 67 % eismo įvykių, o pėstieji – 6 %.
„Nustatyta, kad dažniausiai eismo įvykius sukeliantys eismo dalyviai – automobilių, motociklų ir mopedų vairuotojai bei dviratininkai“ (20 p.)
„2023 m. 69 % eismo dalyvių, sukėlusių eismo įvykius, – vyrai“ (20 p.)
„2023 m. eismo dalyvių, sukėlusių eismo įvykius, amžiaus vidurkis – 42 m.“ (20 p.)
↑ Palyginkime su „2020–2023 m. 40 % visų eismo įvykiuose žuvusių pėsčiųjų sudarė vyresni nei 65 m. amžiaus pėstieji“.
„2023 m. 39 % visų eismo dalyvių, sukėlusių eismo įvykius, žuvo ar buvo sužeisti (1069 ED iš 2710 ED)“ (20 p.)
„Nors didžioji dalis eismo įvykių įvyksta gyvenvietėse (vidutiniškai kasmet 72 % visų EĮ), daugiausia žuvusiųjų įvyksta užmiesčio keliuose (vidutiniškai kasmet 57 %)“ (22 p.)
„Vidutiniškai kasmet dažniausiai nukenčiantys ED pagal kelio/gatvės aplinką:“ (23 p.)
„Nustatyta, kad 2023 m. daugiausiai eismo įvykių ir nukentėjusiųjų 10 000-ui gyventojų teko Panevėžio miesto savivaldybei (atitinkamai 17,0 EĮ ir 18,3 ED) (8 pav.). Praėjusiais metais pėstieji, dviratininkai ir paspirtukininkai sudarė 46 % visų nukentėjusių eismo dalyvių Panevėžyje (75 iš 164 ED). Dažniausiai pasitaikiusi eismo įvykių rūšis – užvažiavimas ant pėsčiojo (44 iš 153 EĮ).“ (25 p.)
„Tačiau galima pasidžiaugti, kad Šiaulių miesto savivaldybėje 2023 m. nežuvo nei vienas eismo dalyvis, o ir nukentėjusiųjų skaičius mažesnis nei kitose savivaldybėse.“ (25 p.)
„nustatyta, kad 2020–2023 m. 100 m spinduliu aplink Lietuvos mokyklas<...> (ikimokyklinio ugdymo įstaigos, pradinės mokyklos, pagrindinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos) įvyko 6 % visų eismo įvykių (676 iš 11355 EĮ), kurių metu sužeista 715 ir žuvo 12 eismo dalyvių.“ (26 p.)
„37 % eismo įvykių aplink mokyklas buvo užvažiavimai ant pėsčiojo, 12 % – susidūrimas su dviračiu“ (26 p.)
„59 % [eismo įvykių aplink mokyklas metu] nukentėjusių asmenų – pažeidžiami eismo dalyviai (pėstieji, dviratininkai, paspirtukininkai)“ (26 p.)
„Vidutiniškai kasmet 18 nepilnamečių sukelia eismo įvykius aplink mokyklas“ (26 p.)
„7 lentelė. Eismo įvykių ir nukentėjusių juose pasiskirstymas pagal eismo įvykio vietą ir aplinkybes 2020–2023 m.“ (27 p.)
(„Nustatyta, kad 2023 m. didžiausia rizika žūti ar būti sužeistam pagal eismo įvykių pobūdį ir aplinkybes – nuvažiavimų nuo kelio atsitrenkiant į medį metu. Praėjusiais metais 100-ui tokio pobūdžio eismo įvykiams teko 27,6 žuvusieji (2020–2022 m. 15,2) ir 136,2 sužeistieji (2020–2022 m. 119,9). Jau kelerius metus vienos skaudžiausių eismo įvykių pasekmių – atsitrenkiant į pakelėse augančius medžius. TKA vykdydama valstybinės reikšmės kelių reguliarius kelių saugumo patikrinimus žymi, kuriose vietose medžiai patenka į laisvą nuo kliūčių zoną. Ši informacija perduodama kelių savininkams, kurie turi pasirūpinti trūkumų pašalinimu.“ (28 p.))
„Skatinant darnų judumą miestuose, gyventojai skatinami kelionėms rinktis viešąjį transportą. Tačiau pastebima, kad autobusų ir troleibusų vairuotojams bei keleiviams trūksta atidumo ir kasmet nukenčia vis daugiau šių transporto priemonių keleiviai. Nustatyta, kad 2023 m. 34 % visų eismo įvykių, kurių rūšis yra „Kiti eismo įvykiai“, buvo įvykiai su viešojo transporto keleiviais (151 EĮ iš 446). Pagrindinės šių eismo įvykių aplinkybės – staigus vairuotojų stabdymas ar pradėjimas važiuoti. Tiesa, 88 % šių eismo įvykių metu nukentėję asmenys patyrė lengvus sužalojimus (145 ED iš 165).
Palyginus didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybėse įvykusius šiuos eismo įvykius nustatyta, kad 2023 m. 10 000-ui gyv. daugiausia įvykių ir sužeistųjų teko Klaipėdos m. sav. (atitinkamai 1,3 EĮ ir 1,5 ED). Taip pat išsiskyrė ir Kauno m. sav., kurioje 10 000-ui gyv. 2023 m. teko 1,2 nukentėjusių ED.“ (28 p.)
„8 lentelė. Motorinių transporto priemonių ir gyventojų skaičius 2020–2023 m.“ (31 p.)
„2023 m. registruojamų motorinių transporto priemonių parkas Lietuvoje išaugo 3,7 %, lyginant su 2022 m. Atsižvelgus į gyventojų skaičių šalyje, nustatyta, kad 1 tūkst. gyventojų praėjusiais metais teko 690 motorinės transporto priemonės, o tai yra didžiausias skaičius per paskutinius 4 metus“ (31 p.)
„Nors 2023 m. dažniausiai eismo įvykiuose iš transporto priemonių dalyvaudavo lengvieji automobiliai (75 %), jų naudotojai (t. y. vairuotojai ir keleiviai) nukentėdavo ne taip ir dažnai – 35,6 % visų lengvųjų automobilių naudotojų nukentėjo eismo įvykiuose“ (31 p.)
„2023 m. nuostoliai Lietuvos ekonomikai dėl 1 eismo įvykyje žuvusio žmogaus buvo 544 798 €, dėl sunkiai sužeisto žmogaus 77 994 €, o dėl lengvai sužeisto žmogaus – 5 243 € <...>. Įvertinus žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių skaičių nustatyta, kad 2023 m. Lietuva patyrė 139,89 € mln. € žalą“ (33 p.)
„Juodoji dėmė – tai kelio arba gatvės ruožas ar sankryža (įskaitant kelius ir gatves su skiriamąja juosta), kurioje per pastaruosius 4 kalendorinius metus yra įvykę 4 arba daugiau eismo įvykių, kurių metu žuvo ar buvo sužeisti asmenys.“ (35 p.)