LIETUVOS PĖSČIŲJŲ ASOCIACIJOS KREIPIMASIS Į 187 VILNIAUS, KAUNO, KLAIPĖDOS, ŠIAULIŲ, PANEVĖŽIO VAIRAVIMO MOKYKLAS IR PRIVAČIUS VAIRAVIMO INSTRUKTORIUS
Mus, Lietuvos pėsčiųjų asociacijos narius, neramina eismo įvykių, kai pėsčiųjų perėjose kliudomi pėstieji, gausa.
Iš Lietuvos policijos 2018-02-13 išplatinto pranešimo: „Kelių policijos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad vis dažniau pėstieji patenka į eismo įvykius pėsčiųjų perėjose. Vairuotojų neatidus, nedrausmingas transporto priemonių vairavimas, pareigų pėstiesiems nevykdymas įtakoja itin skaudžius eismo įvykius. Šiais metais, iki vasario 12 d., <…> pėsčiųjų perėjose įvyko 91 eismo įvykis, 8 žmonės žuvo partrenkti pėsčiųjų perėjose.“
Eismo įvykių pėsčiųjų perėjose statistika 2012–2017 m.: 2012 m. – 526 įvykiai (žuvo: 17; sužeista: 540); 2013 m. – 596 įvykiai (žuvo: 17; sužeista: 613); 2014 m. – 508 įvykiai (žuvo: 33; sužeista: 499); 2015 m. – 478 įvykiai (žuvo: 20; sužeista: 480); 2016 m. – 491 įvykis (žuvo: 17; sužeista: 497); 2017 m. – 502 įvykiai (žuvo: 16; sužeista: 514).
Kodėl pėsčiųjų perėjose įvyksta tiek daug eismo įvykių?
Manome, kad pagrindinė priežastis yra per didelis prie perėjos artėjančių automobilių greitis, dėl kurio vairuotojai, į perėją įžengus (ar įbėgus) pėstiesiems, nespėja laiku sustabdyti.
Numanome, kodėl vairuotojai prieš perėjas laiku pakankamai nesumažina greičio – dėl neatidumo (blaško, pavyzdžiui, naudojimasis mobiliaisiais telefonais) arba dėl nenorėjimo jį sumažinti. Numanome, kodėl daugelis vairuotojų nenori prieš perėjas sumažinti greičio – dėl šiuo metu galiojančių Kelių eismo taisyklių prieštaringumo (30-tame str. vairuotojas privalo praleisti į perėją įėjusį pėsčiąjį, bet 44-tame pėstiesiems leidžiama įžengti į perėją tik tuo atveju, jei netrukdys transporto priemonėms – šis 2014-10-10 KET redakcijoje įvestas reikalavimas prieštarauja Vienos konvencijai, pagal kurią pėstysis turi tik pareigą įsitikinti, kad įžengti bus saugu) ir dėl posovietinėje visuomenėje galiojančio stipresniojo teisės principo (pėstysis labiau nukentėtų susidūrimo metu, taigi jis ir tik jis pats privalo pasirūpinti savo saugumu, taigi jis visada palauks ir praleis automobilį). Tačiau šįkart ne apie tai.
Tikime, kad nei vienas vairuojantis žmogus nenori ir nesiekia patirti, koks jausmas automobiliu perėjoje partrenkti kitą žmogų, pėsčią – pajusti ir išgirsti smūgį į kėbulą, regėti, kaip sužalotas kūnas skrieja tolyn ir nukritęs dar slysta ar vartaliojasi asfaltu, po to išlipti ir eiti pamatyti nebeatitaisomų savo veiksmų pasekmių.
Siūlome paprastą būdą tokios patirties išvengti.
Artėjant prie beveik bet kurios perėjos, net jei atrodo, kad nėra važiuojamąją dalį galinčių kirsti pėsčiųjų, ATITRAUKTI KOJĄ NUO GREIČIO PEDALO ir iki perėjos bei per ją riedėti iš inercijos; pėda atsiduria tarp greičio ir stabdžio pedalų, ir stabdį reikalui esant (pavyzdžiui, į perėją iš už pastato ar stovinčio automobilio įbėgus vaikui) galima nuspausti greičiau, o tai reiškia reikšmingai trumpesnį stabdymo kelią.
Neabejojame, kad mokymo proceso metu būsimiems vairuotojams įdiegus AUTOMATINĮ ĮPROTĮ artėjant prie pėsčiųjų perėjos ATITRAUKTI KOJĄ NUO GREIČIO PEDALO, o ilgainiui šią naudingą praktiką savaime perimant kitiems vairuotojams, eismo įvykių perėjose ženkliai mažės.
Tad PRAŠOME vairuotojų rengimo profesionalų jį DIEGTI.
Tikimės atgalinio ryšio – laukiame Jūsų nuomonių, pasiūlymų, atsiliepimų šiuo el. paštu adresu ir/arba Lietuvos pėsčiųjų asociacijos Facebook paskyroje (<…>).
Atgarsiai
2018-04-18