2025-01-29
„na didžiausia elmob problema, kad nėra gerų parūdijusių po 3000€ autopliuse. Visa kita išspręsta. Dyzelius pamažu uždraudinėja tuo tarpu. Sveikatai gal gerai, ekonomikai gal nevisai.“
https://www.facebook.com/mindaugas.busila/posts/pfbid0W8yzfZ5ms6LfxC4iHc9oVZKdxKn1JnPVEfP13xrwqkW6biJbPPAUi3ZF58S1Uu1Fl?comment_id=636988535371224&reply_comment_id=4008320796154965
+
„Dyzeliai mažiau teršia už benziną.“
+
„viena priežasčių, kodėl priparkavau ilgiems mėnesiams dyzelį aikštelėje (net akumas išsikrovęs buvo prireikus užkurti), ėmiau el, nes atsirado mažas vaikas. Nesinorėjo į veidą kas rytą vežant dūminti. Pasiteisino. Visom prasmėm vamzdžio uostymas kenkia.“
+
„Kaip vežant vaiką Jus jam į veidą dūminote. Niekaip nesusipešia paveikslelis vaiką bagažinėj vežiojat ar auto išorėj? Oro cirkuliacija mašinoje nevyksta? Automobilis filtrų neturi? Prieš Jus važiuojantis tai 100 proc žali visi 🙂“
+
„jeigu užkuri prieš pakuodamas vaiką, pakanka ir šeimynai ir visiems gyvenantiems pirmuos aukštuose aplink su pravirais langais. O dyzelį pageidautina bent pusę minutės dar ir palaikyti pašildymui variklio. Mieste irgi užtenka tokių, kurie lyg patys variklį išradę – prisiekę būtinai padūminti ir pakvepint kitų saloną, jei nespėji oro srauto išjungti. Gal kas po covid tiems gerai, be uoslės lengviau gyventi.“
+
„Jezau + temp lauke koks dar pašildyti. Pusė auto kieme dizeliniu niekas nestovi ir nedumija, nuo kūrenamų namų aplink daugiau smarvės. Darote problemas lygioje vietoje realiai. Taršių auto mieste yra ir tai problema tik ten dažniausiai būna benzas. Covidu nesirgau ir uoslės niekada nepraradau ir važiuojant auto tikrai dūmų neuostau.“
+
„gera nežinoti ir nesidomėti 🙂 Aš irgi vaikystę su nostalgija prisimenu, kai net užguldavo nosį iš užmiesčio atvažiavus. Bet po 10min pripranti.“
+
„Nesidomėti čia jus apie save? Nes aš tai labai domiuosi turiu keletą sertifikatų ekologijos ir tvarumo srityse. Baiginėju jsu su tvarumu susijusias studijas. Dalyvauju eilė metų kasmetiniuose COP’uose. Jums žaliai plauna smegenis, bet kad tą suprasti reikia ne tiesiog įtikėti bet išties gyliau suvokti ir domėtis. Dėl užgulusios nosies tai Jus suvokiat kad tai ne dėl taršos o deguonies kiekio pokyčių vyksta? Matyt nelabai. Kad pagrininiai oro taršos rodmenys tai visai ne kvapas o kietosios dalelės kurios kvapo neturi. Ir ne auto varyklis yra to priežastis o padangos.“
+
„”Particulate Matter (PM) is everything in the air that is not a gas and as such it is made up from a huge variety of chemical compounds and materials, some of which are toxic. Due to the small size of many of the particles that form PM, some of these toxins may enter the bloodstream and be transported around the body, entering the heart, brain and other organs. PM is classified according to size. PM emissions where particles are less than 10 micrometres in diameter (PM10) and less than 2.5 micrometres in diameter (PM2.5). This approach is based on scientific consensus and longstanding evidence regarding the extent to which different sizes of particles penetrate into the respiratory system, and are absorbed by the lungs.
Different emission sources can produce different proportions of coarse and fine particulate matter. For example, construction and demolition emit a higher proportion of coarse particles (PM10), while in industrial combustion, the majority of PM emissions are fine particles (PM2.5). “Primary” PM is emitted directly as particles (for example, soot or dust) and “secondary” PM is formed in the atmosphere from reactions between other pollutants (for example ammonia or NMVOCs). Both PM and the precursor pollutants that can form it can travel large distances in the atmosphere. Around half of the concentrations of PM that people are exposed to come from either naturally occurring sources, such as pollen and sea spray, or are transported from international shipping and other countries. The remaining half of concentrations of PM come from human activities, such as wood burning, various industrial processes and tyre and brake wear from vehicles.” čia UK aplinkosaugos ministerijos gov. info. Duodu kaip pavyzdį nes gan paprastai ir aiškiai. O kad pagrindinė tarša ne iš varyklių tai 1) PM10 ir PM2,5 (KD lietuviškai) padidėjimai yra nereguliarus, turi šiokių tokių sezoniškumo požymių ir nekorelioja su automobilių srauto didėjimų pvz net prieš Kalėdiniame bume būna kai miestas užsikamščiavęs rodykliai oro būna gan geri. Jei priklausytu tik nuo varyklių šiek tiek atrodytų statistiškai kitaip. 2) Oro taršos statistikose traffic dalis yra neženkli. Nežinau ar LT turi matavimus ta linkme bet dažnai mažesnėse šalyje ta trafic dalis nesekia ir 10 proc. Yra pilna internete tų statsų. Tikrai daugiau negaliu skirti laiko tam ką ir pats lengvai susirasite.“
2023?
„Padidintą aplinkos oro užterštumą miestuose, ypač didmiesčiuose, sąlygoja:
● meteorologinės sąlygos (ypatingai kai nusistovi ramūs ir be vėjo orai).
Padidintas oro užterštumas didmiesčiuose gali susidaryti, kai kelias dienas iš eilės nėra vėjo, oras nelietingas ir oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda nepakankamai, kad išsklaidytų susikaupusius ar besikaupiančius oro teršalus. Padidėjus į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekiui bei esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, didmiesčiuose susiformuoja taip vadinamieji dūminiai miesto rūkai (smogas).
● intensyvūs transporto srautai (ypatingai rytinio ir vakarinio pikų metu).
Mieste transporto srautai suintensyvėja prieš darbo dienos pradžią ir pasibaigus darbo dienai (piko valandomis), tada atmosferos oras yra labiau teršiamas autotransportui būdingais išmetamais teršalais: kietosiomis dalelėmis (tame tarpe ir nuo ratų pakelta „pakeltąją tarša“ bei įvairiais padangų bei stabdžių dilimo produktais), anglies monoksidu, azoto dioksidu ir lakiaisiais organiniais junginiais.
● netinkamai prižiūrimos gatvės (ypatingai po žiemos sezono, kuomet dar nėra pilnai išvalytos gatvės nuo susikaupusių smėlio/druskų sąnašų bei sausringais metų laikotarpiais, kuomet vėjas lengvai pakelia dirvožemio daleles),
Padidinta kietų dalelių koncentracija didmiesčių ore gali susidaryti dėl netinkamai arba ne laiku (per vėlai) prižiūrimų gatvių, ypač pavasarį, jei jos nespėjamos operatyviai išvalyti, iššluoti po žiemos metu intensyvių kelių priežiūros darbų ir neplaunamos ar nelaistomos drėgnuoju būdu. Visos šios laiku nesurinktos sąnašos yra išpustomos pavasarinių vėjų ir sukelia padidintą oro užterštumą. Oro užterštumą taip pat didina ir pavasario-rudens sezonų metu pasitaikančios kelių dienų ar savaičių sausros, kuomet išdžiūva ant gatvių, šaligatvių ir šalia jų esančių be augmenijos dirvožemio danga, kuri lengvai pakeliama vėjo. Siekiant suvaldyti šią taršą, reikia drėkinti sausas dangas, o dirvožemio dangas apsodinti augmenija, sulaikančią erozijos procesus.
● suintensyvėjęs kūrenimas žiemą, šildant patalpas (ypatingai žemose vietovėse ar daubose, kur apsunkintas oro taršos sklaidymasis),
Prieš prasidedant šildymo sezonui bei per šalčius didmiesčiuose ypatingai padidėja kietųjų dalelių oro tarša dėl suintensyvėjusio kūrenimo šildant patalpas. Ši tarša ypač jaučiasi, kuomet yra deginamas kietasis kuras individualiuose senuose ir neefektyviuose kuro katiluose. Pasitaiko atvejų, kuomet gyventojai vietoje ekologiškesnio ir švaresnio biokuro, deginimui naudoja taršesnį kietąjį kurą – anglis ir/ar durpes, o neretais atvejais ir buitines atliekas. Šiuo atveju, be įprastų kietam kurui išskiriamų teršalų, yra išmetami ir pavojingi žmogaus sveikatai teršalai – chlorinti dioksinai, furanai bei benz(a)pirenas – medžiagos, kurios siejamos su vėžinėmis ligomis.
● šalia miestų užsitęsę miškų ir durpynų gaisrai (ar net užteršto oro masių pernašos iš pietų ar rytų Europos).
Dauguma miškų ir durpynų gaisrų yra antropogeninės kilmės, nes apie 80% jų kyla dėl žmonių kaltės, tame skaičiuje ir dėl tyčinių padegimų. Vien dėl sausos žolės deginimo kyla apie 50% miškų, durpingų pievų ir durpynų gaisrų. Ypač pavojingi durpynų gaisrai, nes po gaisro pradžios liepsnos įsismelkia į gilesnius durpių sluoksnius ir durpės pradeda degti kelių metrų gylyje, todėl jas sunkiau užgesinti. Šio tipo gaisrų dūmuose yra kenksmingų kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, sieros dioksido, metano, angliavandenilių ir kt. kenksmingųjų medžiagų.
Prevencinės priemonės, mažinančios oro taršos poveikį gyventojų sveikatai:
● savalaikis, pagal galimybes nuolatinis ir tiesioginis gyventojų informavimas (interaktyviomis priemonėmis) apie esamą ar padidėjusią oro taršą, jos poveikį sveikatai ir šio poveikio švelninimo galimybes;
● savalaikis ir kokybiškas gatvių valymas ir laistymas, atsižvelgiant į užterštumo tendencijas;
● transporto srautų reguliavimas, įvairaus eismo apribojimų taikymas, mažų išmetimų zonų steigimas, elektrifikacija, atsižvelgiant į labiausiai užterštas didmiesčio gatves ir rajonus;
● geras statybų aikštelių tvarkymas ir tinkamas privažiavimų į statybų aikšteles įrengimas, kad iš jų išvažiuojančios transporto priemonės neterštų gatvių;
● laisvų žemės plotų ir plotų, ties taršiomis gatvių atkarpomis, apželdinimas želdynais, kurie padeda sulaikyti kietųjų dalelių sklidimą aplinkos ore.
Rekomendacijos gyventojams, kaip elgtis padidinto aplinkos oro užterštumo atvejais:
● stebėti faktinį miesto oro užterštumą (Miesto plaučiai (vilnius.lt); AP3, Air Pollution in World: Real-time Air Quality Index Visual Map (aqicn.org)) ir pagal turimus rezultatus planuotis dienos veiklas lauke;
● kuo daugiau laiko praleisti uždarose patalpose;
● vėdinant patalpas, langus ar orlaides uždengti drėgna marška arba vėdinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į faktinį (esant mažiausiam užterštumui) užterštumo lygį;
● atsisakyti fizinio aktyvumo – sporto ir fizinio darbo lauke, visuose švietimo – ugdymo įstaigose nutraukti kūno kultūros pamokas lauke;
● jei įmanoma, pasistengti išvykti iš didmiesčio, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei asmenims, sergantiems bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis;
● sergantiems lėtinėmis ligomis pasirūpinti vaistų atsarga;
● saugoti kvėpavimo takus, pridengiant juos marlės kauke (raiščiu), marlės-vatos kauke (raiščiu) ar respiratoriumi.
Individualiosios apsaugos priemonių įsigijimo galimybės:
● marlės kaukė (4-6 sluoksnių marlės raištis) pagaminama asmeniškai;
● marlės-vatos kaukė (raištis) pagaminama asmeniškai;
● respiratoriai įsigyjami (nusiperkami) asmeniškai;
● respiratorius iš valstybės rezervo galima gauti tik paskelbus mieste ekstremalią situaciją.
Rekomendacijos kaip pasigaminti ir naudoti marlės-vatos ar vien marlės kaukę (raištį).
Marlės-vatos kaukė (raištis) gaminama iš 50×100 cm dydžio marlės gabalo. Jo viduryje, 20×30 cm plote, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis. Neapdėti vata marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o marlės galai (apie 30-35 cm) perkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo pasidarytų po du raištelius. Jie apsiuvami. Jei nėra vatos, tokią kaukę galima pasidaryti vietoj vatos įklojant 4-6 sluoksnių marlės gabalą (20-30 cm). Marlės-vatos ar vien marlės kaukė pridedama prie veido taip, kad apatinis kraštas uždengtų smakro apačią, viršutinis siektų akių įdubas, o burna ir nosis būtų gerai uždengti. Apatiniai kaukės raišteliai surišami ant viršugalvio, viršutiniai – ant pakaušio. Tarp veido ir kaukės susidarę laisvesni tarpai užkamšomi vatos gniužulėliais.
Padidėjusio oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai.
Vertinant oro kokybę miestuose, dažniausiai yra kontroliuojami šie pagrindiniai pirminiai oro teršalai:
● Anglies monoksidas (CO)– tai bespalvės, bekvapės, lengvesnės už orą ir labai toksiškos dujos. Anglies monoksidas dažnu atveju vadinamas „smalkėmis“, kadangi jis susidaro krosnyse, esant aukštai temperatūrai bei deguonies trūkumui, ir kai degančios medžiagos oksiduojasi ne iki galo.
● Azoto dioksidas (NO2)– tai rausvai rudos, turinčios aštrų kvapą dujos. Daugiausia azoto dioksido susidaro, vykstant degimo procesams ir esant aukštoms temperatūroms, kurą deginančiuose įrenginiuose, taip pat deginant kurą automobiliuose.
● Sieros dioksidas (SO2)– tai bespalvės, aštraus, erzinančio kvapo dujos. Šios dujos yra pagrindinis sieros junginių turinčių medžiagų degimo Kadangi akmens anglis ir naftos produktai turi įvairių sieros junginių, jų degimo metu išsiskiria sieros dioksidas. Taigi jis pagrinde susidaro deginat kurą tiek individualiuose namuose, tiek energetikos įmonėse.
● Kietosios dalelės (KD)– tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai, rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai ir kita. Pagal kietųjų dalelių aerodinaminį skersmenį, kietosios dalėlės yra skaidomos į:
• kietąsias daleles KD10– tai dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis kaip 10 mikrometrų. Pagal Lietuvos teisės aktų ir Europos Sąjungos kriterijus KD10 paros koncentracija ore neturi viršyti 50 µg/m3. Tokių dienų, kai viršijama KD10 nustatyta norma, per metus neturėtų būti daugiau nei 35.
• smulkiąsias kietąsias daleles KD2,5– tai dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis kaip 2,5 mikrometro.
Didžiausią žalą gyventojų sveikatai gali padaryti dūmuose esančių kietųjų dalelių smulkioji frakcija KD2,5. Šios dalelės dėl smulkumo nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbia į žmogaus organizmą. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo jos pasiekia gilesnius kvėpavimo takus ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują. Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Pačios smulkiausios kietosios dalelės, nusėdę gilesniuose kvėpavimo takuose, juose gali išbūti ilgą laiką. Tokiu būdu susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių savybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali sąlygoti lėtinius apsinuodijimus, alergines reakcijas. Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant ir dirbant fizinį darbą užterštoje aplinkoje, lauke.
Oro taršai jautriausi yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji įvairiomis lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis.
Padidinto oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis, sukeliantis atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Miesto rūkų ar smogo atveju stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei apsunkintas kvėpavimas ypač silpnesnės sveikatos žmonėms. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja taikyti griežtesnes kietųjų dalelių, ozono, azoto dioksido, sieros dioksido ir anglies monoksido normas aplinkos ore. Tai numato paskelbtos atnaujintos PSO oro kokybės gairės (2021 m.), paremtos pastarųjų metų moksliniais ir epidemiologiniais tyrimais apie šių teršalų neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Nuo pastarojo gairių patvirtinimo 2005 m., gerokai padaugėjo šių tyrimų rezultatais grįstų įrodymų, kad sveikatą neigiamai veikia daug mažesnės, nei buvo manoma, aplinkos ore esančių teršalų koncentracijos.
Pasaulyje dėl oro taršos kasmet anksčiau laiko miršta 8–9 mln. žmonių, prarandama daugybė sveiko gyvenimo metų. Suaugusieji dėl oro taršos dažniausiai suserga išemine širdies liga, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga. Vaikams jos poveikis gali pasireikšti susilpnėjusia plaučių funkcija, kvėpavimo takų infekcijomis, astmos paūmėjimu ir kt. Atsiranda įrodymų, kad užterštas oras didina ir diabeto, neurodegeneracinių ligų riziką.
Oro užterštumas Vilniuje
Oro tarša susidaro dviem būdais: dėl natūralios kilmės priežasčių ir antropogeninės žmonių veiklos. Pirmu, natūralios kilmės, pavyzdžiu gali būti pavasarinis žiedadulkių kiekio padidėjimas ar dėl gamtinių priežasčių, pavyzdžiui, dirvos erozijos, tačiau vis dėlto didžiąją dalimi aplinkos oro taršą (tiesiogine ir netiesiogine įtaka) sukelia antropogeninė žmonių veikla (transportas, kieto kuro kūrenimas, netinkama kelių ir statybviečių priežiūra, ar net per mažas žmonių sąmoningumas ir netinkamas elgesys, pvz. laužų deginimas).
Labai didelis taršos šaltinis kietosiomis dalelėmis yra motorinis transportas, kuris ne tik tiesiogiai į aplinką išmeta kietąsias daleles, bet kartu judėdamas pakelia ir ant kelio dangos susikaupusias daleles, ir tai yra vadinama „pakeltąja tarša“.
Didžiausia transporto sukeliama tarša stebima ties labiausiai apkrautomis miesto gatvėmis, tokiomis kaip Gariūnų, Oslo, Tūkstantmečio, Geležinio Vilko, Kirtimų, ties Vilniaus Vakariniu aplinkkeliu, taip pat Konstitucijos pr. žiedu, Liepkalnio bei Pilaitės / Vakarinio aplinkkelio sankryžomis.
Labiausiai apkrauti gatvių ruožai transporto piko metu yra pagrindinės arterijos susisiekimui su miegamaisiais rajonais, taip pat gatvėse, šalia kurių yra didelė darbo vietų koncentracija: Konstitucijos pr., Ukmergės, T. Narbuto, Geležinio Vilko gatvės, Senamiesčio gatvės ir kt. Intensyviausias eismas fiksuojamas žiedinėse dviejų lygių Geležinio Vilko – T. Narbuto – Konstitucijos ir Geležinio Vilko – Savanorių – Tūkstantmečio gatvių sankryžose, skirtingų lygių Laisvės – T. Narbuto – Pilaitės, Geležinio Vilko – Ukmergės, Oslo – Gariūnų – Vakarinio aplinkkelio, Tūkstantmečio – Žirnių – Dariaus ir Girėno gatvių sankryžose, reguliuojamose Ozo – Kalvarijų – Kareivių ir Žirnių – Liepkalnio – Minsko pl. gatvių sankryžose.
Be jau minėtų taršos šaltinių miesto oro kokybę taip pat lemia foninė tarša, atneštinė tarša bei įvairūs periodiniai nepastovūs taršos šaltiniai, kurių indėlį oro kokybei sunku tiksliai identifikuoti.
Aplinkos oro taršą įtakoja ir priežastys, priklausančios nuo aplinkos reljefo. Vilniaus miestas yra išsidėstęs tarp kalvų išilgai Neries upės, aukštis virš jūros lygio kinta nuo 100 m slėnio viduryje iki 200 m išorėje. Toks miesto išsidėstymas lemia teršalų kaupimąsi upės slėnyje, todėl šioje vietoje esantys rajonai (Žvėrynas, Šnipiškės ir Senamiestis) kenčia nuo gausių vietinių taršos šaltinių.
Vilniaus mieste oro kokybė, nepriklausomai nuo taršą sukeliančių taršos šaltinių, stebima keturiose automatinėse oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse, kurios išsidėsčiusios skirtingose miesto dalyse ir yra pavadintos pagal rajonų pavadinimus:
● Lazdynų – įrengta toliau nuo įvairių taršos šalinių ir atspindi miesto foninę taršą.
● Žirmūnų – įrengta netoli intensyvios Kareivių ir Kalvarijų gatvių sankryžos, ši OKT stotis reprezentuoja autotransporto įtaką miesto oro kokybei.
● Senamiesčio – įrengta gausiai žmonių lankomame, gyvenamaisiais namais apstatytame rajone. Ši OKT stotis, taip pat labiau atspindi miesto foninę taršą.
● Savanorių pr. – įrengta tarp gyvenamųjų namų, bet kartu yra ir netoli nuo intensyvaus eismo gatvės. Šios OKT stoties matavimų rezultatams nemažą įtaką gali turėti netoliese esančios pramonės ir energetikos įmonės.
Pagal Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje pateiktus OKT duomenis, kietosioms dalelėms KD10 yra nustatyta 50 mg/m3 ribinė koncentracija, kuri OKT stotyse negali būti viršijama daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus. Vertinant 2010–2022 m. laikotarpį, dvejose OKT stotyse (Lazdynų ir Savanorių pr.) KD10 viršytų parų skaičius per metus neviršijo leidžiamo 35 parų kiekio. Senamiesčio OKT stotyje situacija taip pat buvo santykinai gera, kadangi viršijimų kiekis viršytas tik vieną kartą (2010 m., kai viršijimų kiekis viršijo 6 paromis). Likusioje, ketvirtoje Žirmūnų OKT stotyje, viršijamų parų skaičius viršijo 4 metus iš trylikos ir pikas buvo pasiektas 2014 m., kai fiksuota net 81 viršijimas iš 35 leidžiamų.
2010–2022 m. laikotarpiu, Vilniaus miesto trijose (Senamiesčio, Savanorių pr., Lazdynų) OKT stotyse fiksuotas paros KD10 viršijimų skaičius turėjo bendrą tendenciją mažėti. Ketvirtojoje, Žirmūnų OKT stotyje, nuo 2015 m. tai pat stebimi ryškūs KD10 viršijimų kiekio mažėjimai, tačiau žvelgiant į 2013–2015 m., buvo stebimi nemaži viršijimų šuoliai, o 2014 m. viršijimų kiekis buvo net apie 2,4 karto didesnis nei laikotarpio vidurkis. Mažiausiais viršijimų kiekiais pasižymėjo Lazdynų foninė OKT stotis, kur viršijimų kiekis per metus vyravo apie 6 vnt. Sekanti mažiausiai viršijimų fiksavusi stotis – Savanorių pr., kuri atspindi transporto ir pramonės taršą. Tuo tarpu Senamiesčio OKT stotyje vidutiniškai fiksuota daugiau viršijimų nei Savanorių pr., tai galėjo lemti nepalankus senamiesčio reljefas, esantis dauboje, bei sudarantis sąlygas teršalams kauptis ir neišsisklaidyti. Vertinant visas OKT stotis, paskutiniai 4 metai rodė geriausius KD10 rezultatus. Šį laipsnišką KD10 mažėjimą galimai lėmė nuolat atsinaujinantis ir jaunėjantis ne tik miesto, bet ir gyventojų autoparkas, pastaruosius metus vyravę pakankamai šilti orai, ypatingai žiemos, todėl mažiau kūrenta individualiuose namuose bei energetikos įmonėse ir kartu mažiau išmesta kietųjų dalelių. 2020-2021 m. viršijimų kiekio sumažėjimui neabejotinai turėjo įtakos ir į Lietuvą atėjusi Koronaviruso pandemija, paskelbtas karantinas, kas natūraliai sumažino Vilniaus mieste transporto srautus bei galimai dėl sumažėjusios pramonės gamybos apimčių.
2010–2022 m., praktiškai nebuvo metų, kad kietųjų dalelių KD10 paros maksimalios koncentracijos nebūtų viršytos visose Vilniaus OKT stotyse, išskyrus viena išimtis fiksuota 2018 m. Lazdynų stotyje, kai metų maksimali paros koncentracija fiksuota iki 45 mg/m3. Visais kitais stebėjimo metais KD10 paros maksimalios koncentracijos svyravo ir buvo nuo 1,1 karto (2013 m. Lazdynų stotyje) iki 3,2 karto (2016 m. Senamiesčio stotyje) didesnės nei žmonių sveikatos apsaugai nustatyta KD10 paros ribinė vertė (RV – 50 mg/m3).
Žiūrint KD10 paros koncentracijų situacijos kaitą skirtingose OKT stotyse, matyti, kad Senamiesčio stotyje mažiausia maksimali metų koncentracija fiksuota 2022 m. (66 mg/3, tai yra 1,32 karto daugiau nei RV), o didžiausia – 2016 m. (158 mg/3, tai yra 3,16 karto daugiau nei RV), Lazdynų stotyje mažiausia fiksuota 2018 m. (45 mg/3, 0,1 karto mažiau nei RV), o didžiausia – 2020 m. (149 mg/3, tai yra 2,98 karto daugiau nei RV), Žirmūnų stotyje mažiausia fiksuota 2017 m. ir 2019 m. (80 mg/3, tai yra 1,6 karto daugiau nei RV), o didžiausia – 2020 m. (152 mg/3, tai yra 3,04 karto daugiau nei RV), Savanorių pr. stotyje mažiausia fiksuota 2017 m. (72 mg/3, tai yra 1,44 karto daugiau nei RV), o didžiausia – 2010 m. (152 mg/3, tai yra 3,04 karto daugiau nei RV). Taigi, 2010–2022 m. laikotarpiu, daugumoje OKT stočių KD10 paros maksimalios koncentracijos nuo 2010 m. iki 2015 m. turėjo tendenciją mažėti, tačiau 2016 m. stebėtas jų koncentracijų šuolis į viršų, po kurio, 2017–2019 m., koncentracijos vėl sumažėjo, tačiau 2020 m. vėl šoko į rekordines aukštumas, o nuo 2021 m. vėl sumažėjo iki mažiausių per nagrinėjamą laikotarpį. Šie maksimalių koncentracijų šuoliai dažnu atveju susiklostė dėl padidėjusios taršos mieste ir kartu dėl nepalankių oro teršalų sklaidymuisi sąlygų, vyraujant nepalankiems vėjams. Nemažą įtaką turėjo ir iš kitų šalių atnešti teršalai. Žinoma, didelės įtakos taršos padidėjimui turėjo ir vietiniai taršos šaltiniai – transportas, jo pakeltoji tarša bei kuro kūrenimas individualiuose namuose.
Skirtingai, nuo KD10, smulkiųjų kietųjų dalelių KD2,5 koncentracijos 2010–2022 m. Vilniuje matuotos tik Žirmūnų OKT stotyje. Lazdynų OKT stotyje ji pradėta fiksuoti nuo 2021 m. Pagal teisės aktų reikalavimus, 2010 m. KD2,5 vidutinės metinės koncentracijos vertinimui buvo taikoma 29 µg/m3 nustatyta metinė ribinė vertė, kuri kas metus, o dar vėliau, kas kelerius metus buvo palaipsniui mažinama po 1 µg/m3, o jau nuo 2020 m. sausio 1 d. KD2,5, vertinimui buvo taikytina 20 µg/m3 metinė ribinė vertė, tai yra 9 µg/m3 mažiau nei 2010 m.
Vertinant 2010-2022 m. laikotarpį, matome, kad Žirmūnų OKT KD2,5 vidutinė metinė koncentracija nuo 2010 m. (14 µg/m3) iki 2013 m. (23 µg/m3) turėjo didėjimo tendenciją. 2013-2015 m. laikotarpiu koncentracijos buvo stabiliai padidėjusios (23 µg/m3) ir nesikeitė, o vėliau nuo 2016 m. iki pat 2022 m. KD2,5 vidutinės metinės koncentracijos turėjo mažėjimo tendenciją. 2021–2022 m. Lazdynų OKT KD2,5 vidutinės metinės koncentracijos fiksuojamos apie 50 proc. mažesnės nei Žirmūnų OKT.
Didžiausią įtaką kietųjų dalelių KD2,5 teršalo koncentracijos sumažėjimui turėjo atjaunėjęs miesto ir gyventojų automobilių parkas, o 2020-2021 m. ir šalyje įsivyravusi Koronaviruso pandemija bei paskelbtas karantinas, kas tiesiogiai įtakojo transporto eismo srautų sumažėjimą.
Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos respublikos aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros ir UAB „Vilniaus planas“ informaciją.“
2021-12-03
„Automobilių taršos mažinimas – opi tema. Nors dauguma Europos šalių jau taiko automobilių taršos mokesčius arba įvairius ribojimus taršiausiems automobiliams, lietuviai siūlymą tokią tvarką įvesti Lietuvoje priima gana priešiškai. Taršius automobilius vairuojantys gyventojai nenori kasmet išleisti šimtų eurų mokėdami už taršą, tačiau medicinos, transporto ir gamtos mokslų mokslininkai pabrėžia, kad nereikėtų apsigauti, mat kiekvienas už taršą jau mokame, tik ne pinigine, o sveikatos ir gyvenimo trukmės išraiška. “
„tokie reiškiniai kaip smogas ar nemalonus, dusinantis kvapas – tik nedidelė dalis to, kokią įtaką aplinkai ir žmogaus organizmui iš tiesų daro oro tarša.“
„Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėja prof. Rūta Ustinavičienė teigia, kad automobilių sukeliama tarša pirmiausia turi įtakos žmogaus kvėpavimo sistemai ir didina tiek alerginių susirgimų, tiek bronchinės astmos, tiek vėžinių susirgimų riziką. Vis dėlto ji pabrėžia, kad toks automobilių sukeliamos taršos poveikis žinomas jau seniai, o dabar mokslininkai vis dažniau aptarinėja tai, kaip automobilių išskiriama tarša veikia žmogaus širdies kraujagyslių sistemą.
„Automobilių sukeliama tarša turi įtakos ne tik kvėpavimo takams. Smulkios dulkės – mikrodulkės ir nanodulkės pro kvėpavimo takus patenka į smulkias kraujagysles ir jose sukelia uždegimines reakcijas, o tai lemia krešulių susidarymą. Jos daro neigiamą poveikį širdies kraujagyslių sistemai, o per tam tikrą laiką gali lemti insultą, infarktą, žmogų gali pradėti kamuoti įvairios širdies kraujagyslių ligos.
Pastaruoju metu taršos poveikis žmogaus organizmui ir ryšys su įvairiomis ligomis yra ypač akcentuojamas moksliniuose tyrimuose ir pabrėžiama, kad automobilių taršos poveikis širdies kraujagyslių ligoms yra netgi didesnis nei kvėpavimo sistemai. Jei žiūrėtume viso pasaulio mastu, yra publikacijų, nurodančių, kad Indijoje ir Kinijoje, kur tarša yra didžiulė, pagrindinis insulto rizikos veiksnys yra būtent oro tarša. Taip pat yra mokslinių publikacijų, kuriose nurodoma, kad oro tarša turi įtakos Alzheimerio ligos vystymuisi“, – aiškina profesorė.“
„automobilių tarša turi įtakos ir kasdienei žmogaus savijautai, pavyzdžiui, dėl taršos poveikio gali dažniau skaudėti galvą.“
„į sportuojančio ir giliau kvėpuojančio žmogaus organizmą patenka dar daugiau teršalų“
„dėl oro taršos poveikio sveikatai lietuvių gyvenimas vidutiniškai sutrumpėja apie pusmetį.“
↑
„Tyrimai rodo, kad automobilių sukeliama tarša ir oro tarša apskritai, daugiausia įtakos turi širdies ir kraujagyslų ligoms“
↑
„Dėl automobilių sukeliamos taršos prastėja žmonių gyvenimo kokybė, dažniau atsiranda alerginės reakcijos. Į aplinką išmetami teršalai žmogaus organizmui turi kancerogeninį ir mutageninį poveikius.“
↑
„Kietųjų dalelių poveikis sveikatai
Plaučių uždegimas;
Oksidacinis stresas;
Padidėja kvėpavimo takų ligų simptomų;
Plaučių funkcijos sumažėjimas;
Pagreitintas LOPL progresavimas ir paūmėjimas:
Sutrikdo kvėpavimo refleksus;
Širdies priepuoliai;
Padažnėjęs širdies ritmas;
Sumažėjęs kraujo įsisotinimas deguonimi;
Kraujo sutirštėjimas;
Aterosklerozė;
Endotelio disfunkcija;
Kraujagyslių susiaurėjimas ir hipertenzija;
Insultas;“
↑
„Kietųjų dalelių koncentracija 30 metrų atstumu nuo gatvės sumažėja 10–60 proc., todėl sprtuojantiems, ar pėsčiomis keliaujantiems žmonėms rekomenduojama rinktis maršrutus esančius toliau nuo judrių gatvių.“
„Vis dėlto jis [Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas] pabrėžia, kad į klimato kaitą numojantiesiems ranka reikėtų žinoti ir apie kitų teršalų vaidmenį mūsų gyvenime.“
„važiuojant automobiliui į aplinką išmetamas anglies monoksidas žmogaus organizmą veikia kaip smalkės. Anot jo [Saugirdo Pukalsko], anglies monoksidui patekus į žmogaus organizmą kraujo kūneliai jungiasi būtent su juo, o ne deguonimi ir dėl to organizmas labai greitai apnuodijamas. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad nuo šio nuodo žmones apsaugo kataliziniai deginių neutralizatoriai, tik, deja, ne visuose automobiliuose jie veikia kaip pridera ar apskritai yra.“
„Kitas komponentas, kurį išmeta automobiliai, – angliavandeniliai. Mokslininkas aiškina, kad jie dažniausiai išsiskiria iš nesudegusių degalų arba variklio alyvos“
„Vieni žmogaus organizmui turi kancerogeninį poveikį, kiti – mutageninį, treti prisideda prie smogo formavimosi, ketvirti, pavyzdžiui, metanas, daug stipriau nei CO2 dujos prisideda prie klimato atšilimo. Dar kiti angliavandeniliai prisideda prie bendro aplinkos užterštumo, suteikia specifinį nemalonų kvapą, kuris tai pat dirgina kvėpavimo takus“, – aiškina doc. dr. S. Pukalskas.“
„Mokslininkas teigia, kad dar vienas svarbus komponentas – azoto oksidai, kurių didesnį kiekį išmeta senesni dyzeliniai automobiliai, mat naujausi modeliai turi jų neutralizavimo sistemas. Azoto oksidai, doc. dr. S. Pukalsko teigimu, dirgina kvėpavimo takus, o tai reiškia, kad žmonėms, turintiems kvėpavimo takų sutrikimų, tampa sunkiau kvėpuoti. Jis primena, kad būtent dėl azoto oksidų formuojasi ir rūgštiniai lietūs.
„Galiausiai kaip vieną didžiausių nuodų, kuriuos į aplinką išmeta automobiliai, transporto inžinerijos mokslų daktaras įvardija kietąsias daleles.“
„Kietosios dalelės yra didžiausias teršalas, nes turi ne tik anglies, bet ir kitų medžiagų, kurias pritraukia. Tos medžiagos yra įvairios – anglis yra labai aktyvi ir nori jungtis su viskuo, kas pasitaiko jos kelyje, tad kietųjų dalelių poveikis yra labai pavojingas. Visa tai, ką turi kiti teršalai, kietoji dalelė turi savyje“
„Ji [Rūta Ustinavičienė] teigia, kad dažnai ginčijamasi dėl degalų rūšių, svarstoma, kodėl medikai nemėgsta dyzelino, tačiau priežastis yra viena: dyzelinas išmeta daug smulkių kietųjų dalelių, kurios ir yra atsakingos už žmogaus organizme kylančias uždegimines reakcijas.
„Šios dalelės keliauja giliai į organizmą“
„Mokslininkė pabrėžia, kad labiau savo sveikata turėtų rūpintis ir pėsčiomis keliaujantys eismo dalyviai. Anot jos, einant į darbą ar nusprendus tiesiog pasivaikščioti reikėtų vengti eiti šalia judrių gatvių.“
„„Kasmet lietuviai sunaudoja vis daugiau degalų, kiekvienais metais fiksuojamas 3–7 proc. augimas, tačiau labiausiai nerimą kelia pačių taršiausių – dyzelinių – degalų dalis. Per pastaruosius dešimt metų ji išaugo nuo maždaug 60 iki 80 procentų.“
„Ji [Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokslininkė doc. dr. Jūratė Žaltauskaitė] taip pat išskyrė, kad pagrindiniai teršalai, kuriuos automobiliai išmeta į atmosferą, yra anglies monoksidas, azoto oksidai, kietosios dalelės, nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ) bei sieros oksidai.“
„transporto sektorius ir ypač dyzeliną naudojančios transporto priemonės išmeta daugiau nei 20 proc. visų Lietuvos kietųjų dalelių emisijų.“
„būtent dėl dyzelinių automobilių išskiriamų kietųjų dalelių Europos Sąjunga nori griežčiau riboti dyzelinių automobilių judėjimą dideliuose miestuose.“
„Todėl, jei mums pavyktų pasiekti akivaizdų kelių transporto taršos plačiąja prasme sumažinimą, tai kvėpuotume švaresniu oru, dirvožemis būtų mažiau užterštas, mažiau teršalų būtų nuplaunama į vandens telkinius, mus vargintų mažesnis triukšmas ir pan.“
2021-06-29
„Antradienį, Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai vykdydami akciją patikrino 37 automobilius (24 dyzeliniais, 13 benzininiais varikliais) ir nustatė tris asmenis, kurių automobiliai viršijo išmetamųjų teršalų ribines vertes. Už pažeidimus jiems bus surašyti administracinių nusižengimų protokolai ir gresia baudos nuo 60 iki 300 eurų.“
2021-05-12
„Europos Komisija sieks, kad iki 2030-ųjų dėl oro taršos priešlaikinių mirčių skaičius sumažėtų perpus“
„Be kita ko, šiame plane numatyta ir trečdaliu sumažinti <...>, tiek pat sumažinti žmonių, nuolat kenčiančių nuo transporto keliamo triukšmo, dalį“
„mažinant taršą miestuose labai svarbus vaidmuo tenka viešajam transportui, kuris turi būti ne tik patogus ir lengvai prieinamas, bet ir ekologiškas.“
„Europos aplinkos agentūros duomenimis, kasmet Europos Sąjungoje su aplinkos oro tarša siejama daugiau nei 400 tūkst. priešlaikinių mirčių (įskaitant vėžio atvejus), o su triukšmu – 48 tūkst. išeminės širdies ligos bei 6,5 milijono lėtinio miego sutrikimo atvejų.“
2021-05-09
„Dažniausiai sausakimšuose miestų centruose susidarantis smogas yra labai pavojingas sveikatai. Jei juo kvėpuojama nuolat, gali išsivystyti daug rimtų ligų, atsirasti varginančios alergijos, galvos ir gerklės skausmai. Dėl to smogas ypač pavojingas vairuotojams ir jų keleiviams. Taigi, kaip turėtų elgtis automobilių vairuotojai norėdami apsisaugoti nuo smogo?“
„Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 30 proc. plaučių, sinusų, gerklų ir inkstų vėžio atvejų sukelia ilgalaikis kvėpavimas ore esančiais teršalais.“
2021-01-17
„Lietuvoje automobiliais naudojamasi intensyviausiai Europos Sąjungoje, rodo Europos Sąjungos duomenys. Tokios tendencijos kelia nerimą – Lietuvoje nuo į orą išmetamų kietųjų dalelių koncentracijos miršta daugiausia žmonių tarp išsivysčiusių valstybių.“
„priešingame sąrašo gale Lietuva čia automobilis naudojamas intensyviausiai visoje Europos Sąjungoje net 91 proc. visų kelionių Lietuvoje automobiliu tarp išsivysčiusių valstybių tai neįprasta situacija atkreipusi ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos dėmesį
[susisiekimo ministras Marius Skuodis]
„man neseniai net pats generalinis sekretorius pabrėžė kad būtent Lietuvoje nuo kietųjų dalelių mirštamumas didžiausias visoj EBPO“
[VGTU docentė, miesto antopologė Jekaterina Lavrinec]
„pirmiausiai tai yra miesto plėtros rezultatas miesto plėtros kuri orientuota pirmiausiai į susisiekimą asmenine transporto priemone automobiliu“
„kelionių viešuoju transportu dalis Lietuvoje mažiausia Europos Sąjungoje“
„traukinius lietuviai renkasi bene rečiausiai Europoje tai vos mažiau nei 2 proc. kelionių Lietuvoje“
2020-08-20
„Kadangi prieš kiek laiko komentaruose pažadėjau padaryti oro kokybės matavimų šalia kelio piko metu, šiandien dalinuosi rezultatais. Buvo matuojama kietųjų dalelių koncentracija – mikrogramai kubiniame metre. Vieta: Konstitucijos prospektas, priešais SEB naujajį pastatą.
Nuotraukose matyti du grafikai – vienas iš jų buvo atliktas pirmasis, su pradiniais duomenim nuošalėj. Pastačius sensorių pėsčiųjų salelėj, pasirodė visas gražumas – tokių pikų neteko užfiksuoti matuojant Londone, in fact, net arti tokių duomenų neteko gauti (4.5 karto nuo background taršos! Būtų labai pravertę bakalauriniam projektui). Todėl šįryt pakartojau matavimus toje pačioje lokacijoje su kitu sensorium, nes negalėjau patikėt tokiais skaičiais. Dėja, panašu, kad realybė kitokia nei norėtųsi.
Ateityje pabandysiu sukaupti daugiau duomenų iš kitų lokacijų, bet pasitvirtino mano didžiausia baimė, kad automobiliai su išpjautais DPF filtrais yra visai ne mažuma.
Kodėl kietosios dalelės (šiuo atveju suodžiai) tokie pavojingi? Suodžiai yra klasifikuojami kaip kancerogenas ir yra asocijuojami su daug sveikatos problemų:
[https://www.puroclean.com/blog/what-is-soot-and-is-it-dangerous/]“
https://www.facebook.com/groups/LPAgrupe/permalink/3786870627996775
2019-10-31
„Nors valdžia dyzeliniuose automobiliuose mato didesnį blogį, bet lietuviai mokslininkai teigia, kad benzininiai yra taršesni.“
KOMENTARAI
„Viskas gerai, kol automobilis naujas. Dyzelis švarus tampa vien dėl krūvos ekologinių sistemų – į kai kuriuos jau planuoja dėti net ne po vieną AdBlue sistemą. O benzinas tik nuo 2019 metų gavo GPF filtrą, o iki šiol buvo be jokių ekologinių sistemų, apart katalizatoriaus – kuris iš esmės negendantis dalykas.
Tegu nuperka, kad ir 2017 metų automobilius ir paskaičiuoja – kiek kartų viršija normas dyzelis, ir kiek nepasikeitė benzino emisijos.
P.S. vien DPF sumažina emisijas virš 95% – jį pašalinus tarša padidėja mažiausiai 20 kartų.“
+
„Nelabai gaudaisi ir maišaisi šiek tiek. Dyzeliniai automobiliai DPF turi dėl aukšto slėgio įpurškimo susidariusių kietųjų dalelių. Benzininiuose DPF pradėjo naudoti tik atsiradus aukšto slėgio sistemoms. Kalbant apie CO2 emisijas, kietųjų dalelių konc. yra su tuo nesusijusi.“
+
„Kai lietuviška praktika pirkti kuo didesnio litražo dyzelį, pašalinti DPF ir užčipuoti, tai nėra čia išvis ko apie dyzelinių ekologiškumą kalbėti.
Aš savo 2007 320D su sveiku DPF kai nuvariau prieš pora savaičių tech. apžiūrai, tai žmogus labai stebėjosi, kad duslintuvas visiškai švarus – kaip naujas, lyg pirmą kartą tvarkingą dyzelį matydamas, tai vat ir aišku, kokios mašinos pas mus važinėja.“
+
„visai nesimaišau. Kalbant apie CO2(kitaip sakant – kuro sąnaudas) – nereikia jokių tyrimų, dyzelis vienareikšmiškai pranašesnis. Ir kuo senesnis, tuo geriau. Visos ekologinės sistemos CO2 netgi didina.
Bet ne vien CO2 yra tarša. NOx tarša benzininiuose praktiškai neegzistuojanti, ypač kalbant apie atmosferinius, ne tiesioginio įpurškimo variklius.
Ir NOx priskirti prie aukšto slėgio įpurškimo nėra visiškai tikslu. NOx atsiranda dėl prastai sumaišomo kuro ir oro bei lieso kuro mišinio. Benzine įpurškimas vyksta santykinai anksti ir kuras spėja susimaišyti su oru, bei oro ir kuro santykis yra gerokai optimalesnis, todėl ir NOx emisijos yra gerokai mažesnės(dažnai prilyginamos 0, jei netiesioginis įpurškimas)“
+
„Tai kam rašyti apie DPF? NOx taršai mažinti efektyviai naudojamos EGR sklendės. Bet ir vėl gi, šiuolaikiniai benzininiai varikliai jas taip pat turi.“
„Kvieskite daktarą, mūsų švietimo sistema pavojuje, kai tokie mokslininkai…“
+
„jūs kitokius tyrimus esate atlikęs?“
+
„Trumputė peer-reviewed mokslinių straipsnių analizė pateikia storiausią krūvą tyrimų, kuriuose Vakarų mokslininkai laikydamiesi nepriekaištingų metodologinių reikalavimų įrodė, jog dyzelinais varomi automobiliai per 100km į aplinką išmeta daugiau NOx ir PM, kurių įtaka klimatui yra didesnė nei CO2 emisijų, kurių dyzeliniai automobiliai išmeta mažiau nei benzininiai.
Kol tyrimas nebus peer-reviewed ir publikuotas pasauliniame moksliniam žurnale, tol jo mokslinė reikšmė maždaug tokia pati kaip kad tamstos komentaras.“
„Pagrindinė dizelių tarša yra dėl NOx dujų apie jas straipsnyje nekalbama.“
+
„Nors vienas žmogus atkreipė dėmesį į NOx.
https://en.wikipedia.org/wiki/NOx“
+
„Kadangi šie automobiliai turi „Euro 6“ standartą atitinkančias išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas, kitų teršalų – anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų – emisijos yra artimos nuliui“, – sako VGTU Transporto inžinerijos fakulteto docentas dr. Alfredas Rimkus. Azoto oksidai ir yra NOx.“
„Prieš diskutuojant, siūlau pasigilinti į NOx, jų susidarymo sąlygas, taršą lyginant su CO2, taip pat SCR ir tikrąją jo naudą lengvajame automobilyje.“
„Keistose srityse kartais tie mūsų mokslininkai randasi. Bet tai akademinės laisvės išdava, nieko čia blogo. Net ir pasaulio geriausiuose universitetuose randasi keistuolių.
Tik ne pirmą kartą pastebiu, kad LRT yra aklai tokiomis “sensacingomis” mokslo naujienomis pasitikintys ir skelbia nepasidomėję. Realiai net nereikia turėti cheminio išsilavinimo, dar mokyklose mokoma apie naftos frakcijas ir principas labai paprastas – kuo aukštesnė frakcija, tuo mažesnis anglies molekulių tankis. Tai yra elementari chemija.
Žinoma, kad ne visi benzininiai varikliai per se yra mažiau taršūs anglies dioksidu. Priklauso nuo galingumo ir efektyvumo (naudingumo koeficiento). Panašu, kad tyrime lyginti skirtingų gabaritų automobiliai. O gal reikėtų imtį padidinti ar padidinti eksperimentų skaičių. Bet jei jau LRT parašyta, tai ką jau čia.
Et, ką darysi, tegul dabar rašo OECD, kitoms organizacijoms ir galų gale chemijos vadovėlių leidėjams, kad pataisytų. Ir ką veikia tie technokratai, jei klaidų palieka ataskaitose, kuriomis visas elitas vadovaujasi:
http://wds.iea.org/wds/pdf/WorldCO2_documentation.pdf (polemikai 61 p.)“
„Pyyyyzė grybai. Tegul jie tas taršos mažinimo sistemas randa pas 15-20 metų automobilius, gal tik pas kas penktą seną dyzelį neišpjauti visi filtai ir neperprogramuotas kompas, apie egr net nešneku. Įrodė jie btl, kad dyzelis co2 mažiau išmeta nei benzininis, tai tą seniai visi žino, bet kietūjų dalelių ir kitų teršalų išmeta kelis kartus daugiau. Užtenka mieste pažiūrėt kaip iš dyzelių išmetimo veržiasi juodi dūmai, pabandykit jais pakvėpuot ir bus jum ekologija.“
„Nesugebėjimas susirasti mokslinę informaciją pasauline bendravimo, mokslo, verslo, turizmo, aviacijos ir laivininkystės kalba – anglų – veda prie informacinio bado ir proto tamsos. Čia vienas iš daugelio šimtų straipsnių šia tema: https://www.thejournal.ie/diesel-worse-for-environment-than-petrol-3611217-Sep2017“
„mokesčiai yra viena, reali tarša – kas kita. Tipinis lietuvis su 10 metų dyzeliu tikrai neremontuos DPF, o tiesiog jį pašalins. Ant popieriaus viskas gražu ir švaru, o realybėj tarša viršijama keliasdešimt kartų“
+
„Reiškias tipinis lietuvis yra protingas žmogus neims naujo dpf filtro, kuris dažnai kainuoja tiekpat kiek visa mašina.“
2018-08-08
„2017 data from the European Environment Agency reveal that the annual average level of PM 2,5 emissions in Lithuania exceeds the EU average. This results in 3,350 premature deaths each year. However, the political will of the national government to reduce the level of emissions is not enough to tackle air pollution“
„Data analysed in the briefing indicates that the Lithuanian population’s poor health caused by air pollution will also have a great economic impact, through reduced productivity, lost working days, and by prematurely reducing the available workforce. A joint WHO and OECD report from 2010 counted the cost of premature deaths caused by ambient particulate matter pollution and revealed that to Lithuania it is 3,812 million US$.“
https://epha.org/lithuania-air-pollution-and-growing-inequalities
2017-02-15
„Aplinką teršiančios stambios kietosios dalelės užsilaiko viršutiniuose kvėpavimo takuose, todėl didelio pavojaus nekelia, bet ypač smulkios dalelės patenka į plaučius, kraujotakos sistemą, LRT RADIJUI sako Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Stebėsenos skyriaus vedėjas Andrejus Černovas“
„Tačiau ir pavasarį, pradžiūvus gatvėms, ir per vasaros karščius nemažas oro užterštumo kietosiomis dalelėmis padidėjimas buvo fiksuojamas dėl transporto taršos.“
„– Kalbant apie kietąsias daleles, labai svarbu paminėti jų aerodinaminį skersmenį. Stambios kietosios dalelės, kurių skersmuo didesnis negu 10 mikronų, užsilaiko viršutiniuose kvėpavimo takuose, todėl didelio pavojaus nekelia – jos tiesiog yra iščiaudimos, iškosimos.
Ypač smulkios kietosios dalelės, kurių skersmuo – 2,5 mikrono, patenka į plaučius, kraujotakos sistemą, gali kauptis audiniuose ir sukelti rimtus kvėpavimo sistemos organų pakitimus, neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijas. Kad būtų lengviau suprasti, kas yra mikronas, galima palyginti: kietosios dalelės skersmuo yra 2,5 mikrono, o žmogaus plaukas – 50–70 mikronų.“
„Vilnius turi keturias oro kokybės stebėjimo stotis: Žirmūnų, Savanorių prospekto, Senamiesčio ir Lazdynų.“
„– Kokių priemonių, saugantis kietųjų dalelių, imamasi Lietuvoje?
– Imamasi alternatyvių priemonių ir siekiama miesto ar dviračių transportą padaryti patrauklesnį, o važiavimą automobiliu į Vilniaus vietas, pavyzdžiui, senamiestį, kur didesnis užterštumas, mažiau patrauklų. Taip pat Vilniaus mieste gerinama miesto gatvių danga, valoma gatvių važiuojamoji dalis ir aplinka. Perkamos mašinos, kurios važiuoja šalia kelkraščių ir renka dulkes. Tokių mašinų turėtų atsirasti vis daugiau.“