Jie turi daugiau arklio galių.
ruošiniai
Subačiaus 101 (2025-01-22)
2025-01-21
„Labas rytas, notečiau padėkoti mikroautobuso vairuotojui kuris leido vaikui pereiti gatvę ties Subačiaus 101. Tai būna taip retai kad galima sakyti kad nebūna, o mašinų srautas čia tarp 7 ir 8 ryto vyršyja 1000 mašinų per valandą.
Daug kartų Markučių gyventojai prašė Vilniaus miesto savivaldybė įrengti čia paščiujų perėją kad vaikai galėtų saugiai eiti į mokyklą, bet kaskart gaudavo neigiamą atsakymą.
Iki artimiausios pėsčiųjų perėjos beveik kilometras, ir žmonės rizikuodami gyvybe pereina čia gatvę nes vaikų darželis, mokykla, autobusų stotelė ir maisto parduotuvė yra kitoj gatvės pusėje! Šaligatvis šitoj gatvės pusėje atsiremia į 105 namo sieną ir toliau jo tiesiog nėra!!!
Vilniaus miesto savivaldybė skaito kad senųjų Markučių gyventojams nereikia peščiūjų perėjos, bet kažkodėl greta esančioje Manufaktūrų gatvėje, ten kur gyvena Vilniaus savivaldybės darbuotojai, tokioj pat atkarpoje įrengė net 4(!) pėsčiųjų perėjos, nors ten platus šalygatviai ir 30km/val greičio ribojimas…“
https://www.facebook.com/groups/VilniusGaliGeriau/posts/1115185279922491
Apie kompensavimo mechanizmą stipresniojo teisės viršenybės sąlygomis (2025-01-22)
Kodėl Vilniuje telpa automobiliai?
Kodėl Vilniuje telpa automobiliai, nors jų yra daugiau nei vietų jiems statyti?
Kaip veikia trūkumo kompensavimo mechanizmas stipresniojo teisės viršenybės sistemoje?
Labai paprasta – kompensuojama silpnesniojo sąskaita.
Tas pat dėl naudojimosi automobiliu komforto platesne prasme.
Tokioje infrastruktūriškai neišvystytoje aplinkoje kaip lietuviškas miestas, tarkim, Vilniuje, automobilio vairavimas turėtų būti varginanti (įtempta ir ilgai trunkanti) veikla – judėti turėtų reikėti atsargiai ir iš lėto, kad apsaugotum pėsčiuosius, nes jų nesaugo infrastruktūra. Pavyzdys:
Konfliktas dėl automobilio garsinio signalo prie Užupio tilto (2025-01-10)
Pagrindinis konflikto kaltininkas yra nekokybiška infrastruktūra – aukštas šaligatvio bortas, kuris nebuvo pakeistas nuovaža ten, kur pėstieji ir dviratininkai kerta važiuojamąją dalį, nors sankryža buvo pertvarkoma vos prieš kelerius metus. Tiksliau, kalčiausi sprendimų priėmėjai Vilniaus m. savivaldybėje.
Dviratininkas važiavo negrįstu ir nežymėtu taku išilgai Vilnios upės priešinga jos tekėjimui kryptimi; prieš tiltą, naudodamasis KET nustatyta pirmumo teise, kirto Užupio g. važiuojamąją dalį ir būtų užvažiavęs ant šaligatvio kitoje jos pusėje, bet, išvydęs per aukštą šaligatvio bortą (nuotraukoje nr. 1 pažymėtą oranžine rodykle), priėmė prastą sprendimą – pasuko dešinėn ir, remdamasis į šaligatvį kairiąja koja, stūmėsi link už kelių metrų esančios pėsčiųjų perėjos per Maironio g. nuovažos (dviratininko judėjimo trajektorija pažymėta raudonomis rodyklėmis). Iš Maironio g. į Užupio g. įsukančio automobilio BMW vairuotojas, savo eismo juostoje pamatęs priešinga jam kryptimi palei šaligatvį judantį dviratininką, paspaudė automobilio garsinį signalą – priemonę, kuri buvo sukurta siekiant išvengti eisme avarinių situacijų, bet kuri papildomai yra automobilių vairuotojų sąmoningai ir nesąmoningai naudojama prieš silpnesnius eismo dalyvius siekiant įtvirtinti ir / ar išlaikyti dominuojančią hierarchinę padėtį. Dviratininkas pavijo automobilį, įvyko trumpas ir, laimei, gana pagarbus bei dalykiškas pokalbis su vairuotoju. Vėliau, galvodamas apie situaciją dar ir dar, dviratininkas pripažino savo kaip transporto priemonės valdytojo klaidą, tai, kad automobilio vairuotojui jo veiksmai galėjo kelti nerimą, ir tai, kad šioje situacijoje automobilio garsinis signalas buvo panaudotas pagrįstai. Pasitaikius galimybei jis atsiprašytų.
Kovokime dėl kokybiškos infrastruktūros!
↑1