Ignas Brazdauskas apie automobilių skaičiaus piką Vilniuje (2025-10-04)

„Ekspertų teigimu, Vilniuje registruotų automobilių skaičius jau pasiekė ribą, kai jų turėjimas vis dažniau sukelia daugiau problemų nei naudos. Vis dėlto matomi ir teigiami pokyčiai: vos prieš metus automobilius turėjo 98 proc. vilniečių, o kasdien juos naudojo net 61 proc. „Regitros“ duomenimis, 2024 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje buvo registruota beveik 346 tūkst. lengvųjų automobilių, t. y. 550 jų tūkstančiui gyventojų. Pažangių Europos sostinių rodikliai – gerokai mažesni: Kopenhagoje ir Stokholme tūkstančiui gyventojų tenka apie 400, Amsterdame ir Paryžiuje 360, Berlyne – 350 automobilių. „Vilnius pasiekė automobilių skaičiaus piką. Didesnis jų skaičius jau nebelemia patogumo – priešingai, tampa našta miestui ir patiems vairuotojams. Todėl šiemet išryškėjusios teigiamos tendencijos, kai automobilių skaičius ėmė mažėti, teikia daug vilčių. Tai lemia visų pirma jaunosios kartos požiūris į judumą, kuriama patogesnė miesto infrastruktūra, verslo siūlomos tvarios alternatyvos“, – aiškina įmonės „Spark“ vadovas Ignas Brazdauskas.“

Iš kažkurios „Savaitės“; perskaityta 2025-09-25.

Apie kompensavimo mechanizmą stipresniojo teisės viršenybės sąlygomis (2025-01-22)

Kodėl Vilniuje telpa automobiliai?

Kodėl Vilniuje telpa automobiliai, nors jų yra daugiau nei vietų jiems statyti?

Kaip veikia trūkumo kompensavimo mechanizmas stipresniojo teisės viršenybės sistemoje?

Labai paprasta – kompensuojama silpnesniojo sąskaita.

Tas pat dėl naudojimosi automobiliu komforto platesne prasme.

Tokioje infrastruktūriškai neišvystytoje aplinkoje kaip lietuviškas miestas, tarkim, Vilniuje, automobilio vairavimas turėtų būti varginanti (įtempta ir ilgai trunkanti) veikla – judėti turėtų reikėti atsargiai ir iš lėto, kad apsaugotum pėsčiuosius, nes jų nesaugo infrastruktūra. Pavyzdys: