„Kam kažką daryti, jei gali pastatyti ženklą. Atsitiktinai išbarstytus dviračių gatvės ženklus papildė dar vienas naujadaras. Gyvenimas dviratininkams gerėja.
Dabar kiekvienoje gatvėje toks ženklas atsiras? Ar tose gatvėse, kur ženklo nėra galima kažkaip neatsargiai lenkti? O kai vairuotojas važiuoja ir tą tekstą skaito jo atsargumas didėja ar mažėja? Ką apie tokius ženklus sako gatvių “standartas”? Tiek klausimų ir tiek mažai bus atsakymų…“
„Apšvietimo stulpų statymas viduryje šaligatvio yra sena Lietuvos projektuotojų tradicija, tačiau neįgaliųjų kvartale pastatyti stulpą ant silpnaregių vedimo paviršiaus yra „next level“.
Laurai keliauja projektuotojui Tomui Masiukui iš įmonės „Eventus Pro“.“
„Vadinasi atliktas gatvės remontas. Viena didžiausių aklųjų koncentracijų mieste ir negali sutvarkyti taip, kad būtų patogu praeiti. Nekalbu apie tai, kad automobiliai vos ne ant šaligatvio pasistatę. https://citify.eu/lt/skroblu-g-rekonstrukcija/“
„Automobiliai užvažiuoja ant šaligatvio, gadindami žolę, dviračių taką ir pėsčiųjų taką. Be to kelia pavojų žmonėms, nes tikimasi, kad jie posūkį rodydami įvažiuos į kiemą, bet jie važiuoja parkuotis ant pėsčiųjų takų lipdami per bortelį.“
„Atsakydami į Jūsų pranešimą informuojame, kad Kelių eismo taisyklių 124 p. draudžia važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku. Savivaldybė pereina prie sprendimų kuo mažiau statyti perteklines priemones (stulpelius, atitvarus ir pan.), kurios teršia aplinką, apsunkina priešgaisrinės tarnybos ar kitų specialiųjų transporto priemonių patekimą prie objektų. Atsižvelgiant į tai tokiose vietose, kur važiuoti ar stovėti draudžia Kelių eismo taisyklės, papildomi stulpeliai ar atitvarai neįrengiami. Taip pat informuojame, kad apie konkrečius daromus stovėjimo pažeidimus kai automobiliai pastatyti pažeidžiant Kelių eismo taisykles ir trukdo eismui, galite informaciją apie pažeidimus pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupei, interneto svetainėje https://tvarkaumiesta.lt/ , o apie kitus (ne stovėjimo) pažeidimus tai galima padaryti skambinant policijai telefonu 112 arba interneto svetainėje https://www.epolicija.lt“
↓ Per dvidešimt kelias minutes nufilmuota 2025-02-24.
↓ Per kelias minutes nufilmuota 2024-12-19.
↑ 2022
↑ 2024-05
↑ 2024-07-11. Pusiau įrengta naujoji perėja.
↑ 2024-08-22. Visiškai įrengta naujoji perėja ir nemokšiškai panaikinta senoji – kelio ženklai negalėjo būti nupjauti, kol nenušveistas horizontalusis žymėjimas. Paliktos šaligatvio nuovažos.
↑ 2024-09-14. Panaikintas horizontalusis senosios perėjos žymėjimas. Paliktos šaligatvio nuovažos.
↑ 2024-09-15. Tai kurį kelią pasirinks einantys nuo Bokšto g. ir bastėjos link Kūdrų parko ir Paupio?.. Pėstieji kerta važiuojamąją dalį senosios perėjos vietoje.
↑ 2024-12. Puiki proga pakloti trūkstamą nuovažą judantiems per įvažiavimą išilgai Maironio g., bet čia Vilnius, čia darbai organizuojami pagal principą „čia ir dabar, vėliau – žiūrėsim“.
2025-01-14 įrašas apie VMS „specialistų“ klaidinimą dėl leidžiamo atstumo tarp nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų
Klaidinantis VMS Infrastruktūros grupės atsakymas:
„„Informuojame, kad pėsčiųjų perėjos gali būti įrengiamos pagal Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisykles. Pagal šių taisyklių 23.11 punktą nauja pėsčiųjų perėja negali būti įrengta jei 100 m ir mažesniu atstumu yra kita pėsčiųjų perėja.“
Iš Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių:
„23. Atnaujinamos esamos arba įrengiamos naujos pėsčiųjų perėjos įrengimo vieta kartu su eismo intensyvumo kriterijais (žr. <...>) turi atitikti šiuos eismo saugos kriterijus:
<...>
„23.11. 100 m ir mažesniu atstumu nėra pėsčiųjų perėjos virš kelio, požeminės ar šviesoforais reguliuojamos perėjos;“
Pagrindinis konflikto kaltininkas yra nekokybiška infrastruktūra – aukštas šaligatvio bortas, kuris nebuvo pakeistas nuovaža ten, kur pėstieji ir dviratininkai kerta važiuojamąją dalį, nors sankryža buvo pertvarkoma vos prieš kelerius metus. Tiksliau, kalčiausi sprendimų priėmėjai Vilniaus m. savivaldybėje.
Dviratininkas važiavo negrįstu ir nežymėtu taku išilgai Vilnios upės priešinga jos tekėjimui kryptimi; prieš tiltą, naudodamasis KET nustatyta pirmumo teise, kirto Užupio g. važiuojamąją dalį ir būtų užvažiavęs ant šaligatvio kitoje jos pusėje, bet, išvydęs per aukštą šaligatvio bortą (nuotraukoje nr. 1 pažymėtą oranžine rodykle), priėmė prastą sprendimą – pasuko dešinėn ir, remdamasis į šaligatvį kairiąja koja, stūmėsi link už kelių metrų esančios pėsčiųjų perėjos per Maironio g. nuovažos (dviratininko judėjimo trajektorija pažymėta raudonomis rodyklėmis). Iš Maironio g. į Užupio g. įsukančio automobilio BMW vairuotojas, savo eismo juostoje pamatęs priešinga jam kryptimi palei šaligatvį judantį dviratininką, paspaudė automobilio garsinį signalą – priemonę, kuri buvo sukurta siekiant išvengti eisme avarinių situacijų, bet kuri papildomai yra automobilių vairuotojų sąmoningai ir nesąmoningai naudojama prieš silpnesnius eismo dalyvius siekiant įtvirtinti ir / ar išlaikyti dominuojančią hierarchinę padėtį. Dviratininkas pavijo automobilį, įvyko trumpas ir, laimei, gana pagarbus bei dalykiškas pokalbis su vairuotoju. Vėliau, galvodamas apie situaciją dar ir dar, dviratininkas pripažino savo kaip transporto priemonės valdytojo klaidą, tai, kad automobilio vairuotojui jo veiksmai galėjo kelti nerimą, ir tai, kad šioje situacijoje automobilio garsinis signalas buvo panaudotas pagrįstai. Pasitaikius galimybei jis atsiprašytų.
