Pranešimas 2025-01-09
Kam: info@tka.lt
„Sveiki.
Pageidaujame gauti pirminius eismo įvykių duomenis .json formatu kai tik jie tampa prieinami Jums.
Kreipiamės pajutę informacijos trūkumą.
Lietuvos pėsčiųjų asociacija (LPA) pagal išgales stebi padėtį šalies keliuose, ypatingą dėmesį, savaime suprantama, skirdama tam, kas susiję su pėsčiųjų eismo dalyvių saugumu. Statistikos rinkinių skiltis LPA tinklalapyje: https://www.pestieji.lt/eismo-ivykiu-statistika.
Manome, kad jokia kita statistinė kategorija neapibūdina pėsčiųjų dalyvių (ne)saugumo eismo sistemoje – taigi ir pačios eismo sistemos pažeidžiamiausios jos grandies atžvilgiu – tiksliau nei užvažiavimų ant pėsčiųjų skaičius, nes joks blaivus ir sveiko proto pėstysis pats po automobilio ratais nepuola, tad į eismo įvykius patenka dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.
Kai pėstieji daužomi pėsčiųjų perėjose, negali būti jokio kito paaiškinimo, kaip tik vairuotojų nenoras mažinti greitį ties jomis. Užvažiavimų perėjose skaičius 2009–2024 m. laikotarpiu rodo, kad to noro yra nedaug ir jis nekinta jau 4 metus.
Štai 2023 m. ant pėsčiųjų perėjose užvažiuota 330 kartų (žuvo: 7; sužeista: 337) (tamsoje – 99 (30 %)).
Dar neseniai turėjome du būdus operatyviai gauti šios kategorijos duomenis – skaityti kasdienines Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) parengtas išsamias eismo įvykių suvestines (kuriose aprašyti visi įskaitiniai eismo įvykiai) ir tikrinti mėnesines tos pačios tarnybos ataskaitas.
Deja, reorganizuota LKPT nuo 2023-11-07 nebeteikia dienos suvestinių, o Lietuvos policija nuo 2024-07-01 – ir mėnesio ataskaitų.
Eismo įvykių analizės ir informacijos viešinimo funkcija perduota Transporto kompetencijų agentūrai (TKA).
Tikėjomės „daugiau ir geriau“ – kad specializuota analizės ir viešinimo įstaiga iš įvairių šaltinių surinks daugiau grynų pirminių duomenų, pažangiau juos apdoros ir išgaus iš jų pilnesnį tikrovės vaizdą, parodys tai, ko iki šiol neįstengėme pamatyti ir ko nematant „Vizija – nulis“ tėra utopija.
Tačiau kol kas…
Tarkime, iš aštuonių išskirtų („TOP 8“) eismo saugumo problemų 2024 m. TKA leidinyje „Eismo įvykių statistika Lietuvoje 2020–2023 m.“ (toliau – ir „Leidinyje“) dvi, t. y. ketvirtadalis, susijusios su „pažeidžiamais eismo dalyviais“ („40 % visų žuvusių pėsčiųjų – senjorai +65 m. (2020–2023 m. 40 % visų eismo įvykiuose žuvusių pėsčiųjų sudarė vyresni nei 65 m. amžiaus pėstieji“); „43 % žuvusiųjų – pažeidžiami ED (2023 m. 51 % visų žuvusių pažeidžiamų eismo dalyvių žuvo užmiestyje“)), tačiau ataskaitoje nematoma reikalo nurodyti, kiek pačių pažeidžiamiausių nukentėjo vietose, skirtose jiems kirsti važiuojamąją dalį – pėsčiųjų perėjose. 35-ių puslapių ataskaitoje perėjos paminėtos vienintelį kartą – nurodant dažniausius KET „pažeidimus, kuriuos sukėlė“ pėstieji („Ėjimas per važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjoje, kai yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai arba skiriamoji juosta“). Užtat leidinys pilnas tokio statistinio balasto kaip „2023 m. paspirtukų vairuotojai vidutiniškai nukentėdavo kas 51 val.“ ar „2023 m. 39 % visų eismo dalyvių, sukėlusių eismo įvykius, žuvo ar buvo sužeisti“.
Nuostabą kelia ir tai, kad tarp „TOP 8“ eismo saugumo problemų neatsirado vietos… saugaus arba leistino greičio viršijimui, kuris 2023-11-20 Vyriausybėje įvykusiame Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje įvardytas kaip „pagrindinė tragiškų įvykių keliuose priežastis“.
Savo prašymą suteikti informaciją grindžiame:
a) LR Konstitucijos nuostata „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“;
b) įsitikinimu, kad su viešaisiais reikalais, o ypatingai kasdieniu kiekvieno (-s) saugumu, susiję duomenys yra žaliava, „naudingoji iškasena“, priklausanti visiems valstybės piliečiams, o ne tik už jos (žaliavos) išgavimą atsakingoms institucijoms;
c) prielaida, kad kuo daugiau problemos (šiuo atveju problema – kad eismo saugumo padėtis Lietuvoje gerėja labai lėtai, o pastaraisiais metais, kaip žinome, net vėl blogėjo) sprendimu suinteresuotų šalių disponuoja informacija ir kuo patogiau ir išsamiau ji pateikiama, tuo didesnė tikimybė, kad bus atrasti ir pritaikyti veiksmingi problemos sprendimo būdai.
Minėto 2024 m. TKA Leidinio įžanginiame žodyje rašote: „Siekiant įgyvendinti Vizija 0 tikslus, svarbu stebėti eismo įvykių tendencijas, esmines problemas. <…> Žinant pagrindines problemas ir imantis veiksmų joms spręsti, galime įgyvendinti Vizija 0 tikslus. Tik veikiant visiems kartu –atsakingoms institucijoms sprendžiant problemas bei eismo dalyviams tampant vis atsakingesniems, vis mažiau gyvybių bus prarasta keliuose.“ Turbūt pamiršote įterpti nevyriausybines organizacijas ir tiesiog neabejingus piliečius, stebinčius, kaip atsakingoms institucijoms sekasi spręsti problemas, ir siūlančius joms pagalbą.
Pakartokime 2023 m. faktus:
● 330 užvažiavimų ant pėsčiųjų perėjose (žuvo 7, sužeisti 337 pėstieji);
● tamsoje – 99 iš 330 užvažiavimų perėjose (tik 30 %);
● pagrindinė tragiškų įvykių keliuose priežastis – saugaus arba leistino greičio viršijimas;
● 67 % įskaitinių eismo įvykių kaltininkų yra automobilių vairuotojai, pėstieji – tik 6 %.
Pakartojame pagrindinį prašymą: norime gauti pirminius eismo įvykių duomenis .json formatu kai tik jie tampa prieinami Jums.
Mes, LPA nariai, neabejojame, kad „Vizijos – nulis“ tikslai negali būti pasiekti iš pradžių neįgyvendinus vizijos „Nulis žuvusių pėsčiųjų perėjose“. Bet tai jau kito laiško tema.
Pridedame .pdf formato failą „Kopija“ – kvalifikuotu el. parašu LPA nario [vardas pavardė] pasirašytą šio pranešimo kopiją.
Pageidaujame šiuo el. pašto adresu gauti pranešimo priėmimo faktą patvirtinantį dokumentą.“
