2024-12-30
„„Reidų“ grupėje pamatyti komentarai nustebino. Pasirodo, policija vis tik kažką daro pėsčiųjų saugumo labui.“
https://www.facebook.com/groups/LPAgrupe/posts/9755461777804267
Simonas
Apie pėsčiųjų kaip eismo dalyvių grupės išskirtinumą (2024-12-21)
Iš Kelių ir transporto tyrimo instituto leidinio „Pėsčiųjų eismo savybių per reguliuojamas ir nereguliuojamas perėjas tyrimai“ (2014 m., Kaunas).
„Pėstieji sudaro nevienalytę žmonių grupę, kurioje amžiaus intervalas yra pats didžiausias. Kai kurių judėjimo sugebėjimai yra riboti, klausos bei matomumo jautrumas sumažėjęs, taip pat nepastovus kelių eismo taisyklių suvokimas bei jų laikymasis. Visi šie skirtumai daro pėsčiuosius sunkiai apsaugomais.“
https://tka.lt/wp-content/uploads/2021/02/Pesciuju-elgsena-perejose.-Tyrimas-2014-m.pdf (4 p.)
„Sveiki, Vakar 2024 12 19 …<> prie Lazdynų poliklinikos <...> esančioje perėjoje, buvo partrenktas vaikas“ (2024-12-20)
„Sveiki, Vakar 2024 12 19 19:55 Ergurto 32, prie Lazdynų poliklinikos ir prie Picerijos esančioje perėjoje, buvo partrenktas vaikas. Kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos.
Żinoma važiavimo kryptis nuo lazdynu baseino link IKI. Liudininkai sake kad buvo juodas automobilis.
Labai prašau jūsų pagalbos, mačiusius ar nufotkinus ar nufilmavus pasidalinti informacija.“
https://www.facebook.com/groups/1437376473073092/?multi_permalinks=3638074313003286
Pristatymas Vilniaus eismo saugumo komisijai: „Dėl eismo organizavimo prie Architektų g. 50“ (2024-12-17)
2024-12-19 įvykusiame Vilniaus m. savivaldybės eismo saugumo komisijos posėdyje pristatė Vilniaus m. administracijos Infrastruktūros grupės Saugaus eismo komandos vyriausiasis specialistas Sigitas Kūjalis.
„Buvo gautas prašymas panaikinti pėsčiųjų perėją, kadangi sankryža prie Architektų g. 50 yra gyvenama zona.“
„Perėja buvo įrengta įgyvendinant projektą „Dviračių ir pėsčiųjų takų nuo žemės sklypo kad. Nr. 010/0051:128 pietvakarinės ribos iki pėsčiųjų viaduko per Oslo gatvę, Vilniuje įrengimas““
„Infrastruktūros grupės nuomone tai nėra daugiabučių namų teritorija, kurioje galioja gyvenamosios zonos taisyklės, o kelias vedantis prie požeminių garažų ir kitų objektų.“
„Pareiškėjas prašo Eismo saugumo komisijos iš esmės išnagrinėti situaciją ir pateikti argumentaciją, gaires kaip eismo dalyviams susiorientuoti, suprasti kur yra „daugiabučių kiemas“ ir kur nėra.“
„Teisės aktai neapibrėžia kas yra daugiabučių gyvenamųjų namų kiemas. Manome, kad daugiabučių gyvenamųjų namų kiemas turi būti suvokiamas kaip erdvė, esanti aplink daugiabučius namus. Jis dažnai būna skirtas gyventojų poilsiui, vaikų žaidimams, automobilių parkavimui ir socialiniams susitikimams. Kiemas gali turėti žaliąsias zonas, vaikų žaidimo aikšteles, suolelius, takelius ir kitus infrastruktūros elementus. Pagrindinis daugiabučių gyvenamųjų namų kiemo požymis yra daugiabutis gyvenamasis namas. Kituose keliuose ar teritorijose KET nenumato gyvenamosios zonos reikalavimų taikymo.“
„Garažų teritorija paprastai reiškia plotą, kuriame yra statomi ar jau pastatyti garažai, skirti automobiliams ar kitoms transporto priemonėms laikyti. Garažai gali būti daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų teritorijose ir nutolusios nuo kiemų teritorijų, kaip yra Lazdynuose prie Architektų g. 50, šalia pėsčiųjų tilo per Oslo gatvę. Garažų teritorija neturi pagrindinio daugiabučių gyvenamųjų namų kiemo požymio, daugiabučio gyvenamojo namo, todėl ir gyvenamosios zonos reikalavimai garažų teritorijose, kurios yra ne daugiabučių gyvenamųjų namų kieme, negali būti taikomi. Aptariamu atveju Lazdynuose prie Architektų g. 50, šalia pėsčiųjų tilo per Oslo gatvę, į garažų teritoriją galima patekti iš Architektų gatvės, pravažiuojant per daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus (gyvenamąją zoną), tiek ir dviračių taku nuo Laisvės pr. ir tiltu per Oslo gatvę. Iš pastarųjų dviejų krypčių eismo dalyviai net nevažiuoja (neina) per daugiabučių namų kiemus, todėl jiems nėra jokių gyvenamosios zonos požymių.“
Pristatymas Vilniaus eismo saugumo komisijai: „Dėl pėsčiųjų eismo saugumo užtikrinimo Stepono Batoro gatvėje“ (2024-12-17)
2024-12-19 įvykusiame Vilniaus m. savivaldybės eismo saugumo komisijos posėdyje pristatė Vilniaus m. administracijos Infrastruktūros grupės Saugaus eismo komandos vyriausiasis specialistas Andrius Strazdas.
„Remiantis „St. Batoro“ stotelių viešojo transporto paklausos keleivių tyrimų duomenimis, perėjos pėsčiųjų srautai
yra apie 10 pėsč./h, remiantis transporto srautų analize, automobilių srautai siekia 2000 aut./h.“
„Remiantis „Pučkoriai“ stotelių viešojo transporto paklausos keleivių tyrimų duomenimis, perėjimo vietos pėsčiųjų
srautai yra apie 2 pėsč./h, remiantis transporto srautų analize, automobilių srautai siekia 2000 aut./h.“
„Siūlymas:
Pagal PPOT 16 punktą aukštesnės saugos klasės tinkamiausia pėsčiųjų perėjimo per St. Batoro g. priemonė – šviesoforais reguliuojama pėsčiųjų perėja.“
„St. Batoro g. matavimo ruožai įrengti abiem kryptim po 1,5 km. Apima žymėtą pėsčiųjų perėją, nežymėtą perėjimo vietą ir dar arčiau
centro esančias autobusų stoteles, kur gali pėstieji išeiti į gatvę.“
Oi ta Afrika… (2024-12-17)
„Afrika – vienintelis žemynas, kuriame nuo 2010 iki 2021 m. net 17 proc. padaugėjo žuvusiųjų keliuose (100 tūkst. gyventojų tenka 19,5 mirties atvejų). Dažniausiai eismo nelaimėse žūsta pėstieji.
Afrikos vairuotojai dažnai viršija greitį, vairuoja nesaugiai, išgėrę, jų automobiliai – seni, keliai – prasti, medicinos pagalba – reta. Kita vertus, ten nusižengėliai keliuose baudžiami retai, viešojo transpoto miestuose beveik nėra, miestai susiformavo stichiškai, juose kuriama infrastruktūra, skirta motorinėms transporto priemonėms, o ne pėstiesiems, todėl saugumas beveik užmirštamas.“
Perskaityta „Savaitėje“ 2024-10-27.