2023-11-16
„Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Vilniaus miesto tarybos narys Vydūnas Sadauskas, Ekonomikos ir finansų komitete savivaldybės administracija pristatė siūlymus dėl mokesčių už automobilių stovėjimą didinimo.“
„mėlynojoje zonoje valandinis įkainis brangtų nuo 2,5 iki 5 eurų, raudonojoje – nuo 1,5 iki 3 eurų, geltonojoje – nuo 0,6 iki 1,2 euro, žaliojoje – nuo 0,3 iki 0,6 euro.“
„Jis [Vilniaus miesto tarybos narys Vydūnas Sadauskas] teigė manantis, kad egzistuoja daugiau alternatyvų, nei tik didinti mokestį.
„Pavyzdžiui, zonų peržiūrėjimas, stovėjimo vietų plėtimas, privatus stovėjimo paslaugų tinklas, viešojo transporto patogumo didinimas ir t. t.““
„Pirmiausia, Vilniaus savivaldybės taryba yra patvirtinusi Darnaus judumo planą. Jame keliamas ambicingas tikslas – siekti, kad 2030 metais kelionės automobiliais, viešuoju transportu ir pėsčiomis sudarytų maždaug lygias dalis.“
„Šiuo metu pėsčiomis ir viešuoju transportu kelionės sudaro po maždaug ketvirtadalį visų kelionių mieste, o automobiliu vyksta kas antra gyventojų kelionė.“
„Taigi nepaisant sparčiai tobulinamos pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros ir didinamo viešojo transporto patrauklumo, automobilis vilniečiams, renkantis keliavimo būdą mieste, išlieka pasirinkimu numeris vienas.“
„Didelėje dalyje šiuo metu apmokestintų parkavimo vietų užimtumas siekia 85 proc. ir daugiau“
„žaliosios ir geltonosios zonų tarifai nebuvo peržiūrėti ir keisti nuo 2005 metų, o mėlynosios ir raudonosios – nuo 2017 metų. Taigi iš esmės esami mokesčiai už parkavimą nebeatitinka realios ekonominės situacijos ir nemažina stovėjimo vietų užimtumo.“
„Po klausimo aptarimo komitetuose, nuspręsta tęsti diskusijas kituose komitetų posėdžiuose ir sprendimo projekto kitos savaitės Tarybos posėdžiui neteikti.“
2023-11-19
„BRANGESNIS PARKAVIMAS VILNIUJE
Šią savaitę Vilniaus savivaldybės administracija pasiūlė 2-3 kartus didinti parkavimo įkainius Vilniaus mieste. Mėlynojoje zonoje siūloma 5 eurai už stovėjimo valandą. Žmonės netruko palyginti, kad tiek prašoma kai kuriuose brangiausiuose Europos miestuose, o kai kuriuose prašoma ir mažiau.
Lyginimai nelabai ir turi prasmės, nes administracija atvirai pristatė pokyčių tikslą – lazdos principu paskatinti vairuotojus palikti automobilius ir persėsti į viešąjį transportą. Mat yra bėda: per pastaruosius penkis metus važinėjančių savo automobiliu visai nesumažėjo, nors Vilniaus miesto žaliuosiuose planuose numatyta iki 2030 metų sumažinti šį skaičių iki trisdešimties procentų vilniečių. Metai bėga, skaičius nejuda.
Ir nejudės, nes pradedama visiškai ne nuo to galo. Projektas kol kas užstrigo komitetuose, nes mūsų miesto plėtros komitete paprašyta kitą mėnesį grįžti su detalesniu pristatymu ir skaičiavimais. Iš to, ką kol kas matėme, aišku, kad balsuosiu prieš (Nacionalinio susivienijimo kolega Almantas Stankūnas taip jau balsavo).
Ir pagrindinė problema čia paprasta: norint sunkinti automobilio eksploataciją brangesniu parkavimu ir kitomis kliūtimis, pirmiausiai reikia „saldainio“ – reikia iš tiesų patogaus, dažno, greito ir visą miestą padengiančio viešojo transporto tinklo. O tokio tiesiog nėra ir, prisimenant savivaldybės karą su pagrįstai žmogiškų sąlygų reikalavusiais viešojo transporto vairuotojais, greitu laiku ir nebus.
Automobiliai mieste dažniausiai reikalingi tiems, kas a) juda su vaikais; b) gyvena toli nuo centro (o toli nuo centro gyvena dauguma miesto gyventojų). Didžiulei daliai vilniečių patogus viešasis dar yra labai tolimas dalykas. Pagalvokime bent apie tris miesto mikrorajonus, beje, ne tokius jau tolimus. Lazdynėliai, Markučiai, Perkūnkiemis. Lazdynėliai ir Markučiai pastarąjį dešimtmetį drastiškai plėtėsi, tankinosi ir atsinaujino tūkstančiais gyventojų, bet ne viešuoju transportu ir ne vietine infrastruktūra.
Kliedima apie 15 minučių miestą, kur viskas gyventojams prieinama jų mikrorajone, bet tuo pačiu metu viena po kitos leidžiamos gyvenamųjų kvartalų statybos nei miestui, nei rangovui neįsipareigojant aprūpinti naujakurių mokyklomis, darželiais ir kita būtina infrastruktūra. Kartu viešasis transportas liko 2010-ųjų lygyje. Autobusai į centrą yra itin reti, net sutinkant, kad normalu persėdinėti, nėra kuo greitai ir patogiai pasiekti greitųjų trasų. Tokiuose rajonuose ir gyvena žmonės, kurie nė už ką neatsisakys automobilio, kad ir kiek brangtų parkavimas ar – kaip Pilaitėje – būtų naikinamos prie namų esančios parkavimo vietos. Galima nebent paversti jų gyvenimą mieste neįmanomu.
Nuotraukoje – artimiausias viešasis transportas Europos aikštėje, priešais savivaldybės pastatą, ganėtinai miesto centras. Pro čia važiuoja du greitieji ir daug kitų maršrutų. Laikas – 19 valanda šįvakar, tikrai ne joks vidurnaktis. Artimiausias autobusas – po 15 minučių. Galima tikrinti, nenaudotas joks photoshopas. Pasižiūrėjau ir į Naujamiestį parėjau pėsčiomis. Ką galima persodinti į tokį viešąjį transportą?
Parkavimo branginimas turi tam tikrų argumentų. Pigiausiose zonose kainos nekeistos labai seniai ir pakėlimas galimas vien dėl infliacijos. Teritorijose, kur taikomas mokamas parkavimas, vietos gyventojai dažniausiai konkuruoja dėl parkavimo vietų su apsilankančiais ar dirbančiais. Vietos gyventojai turi turėti pirmenybę ir brangesnis parkavimas ją savaip suteikia, nes jie gali pirkti sąlyginai pigius ilgalaikius parkavimo leidimus, o dėl valandinės kainos augimo vietų teoriškai turėtų daugėti. Bet tik teoriškai, nes parkavimo poreikis mieste toks didelis, kad galima neabejoti – tai nieko nespręs, žmonės užpildys parkavimo vietas ir jas dvigubai pabranginus.
Svarbiausia, jog tai nebuvo administracijos argumentas. Administracija tiesiai sako, kad branginama norint apsunkinti vairuotojams gyvenimą tiek, kad šie persėstų į viešąjį transportą. Duokite vilniečiams gerą viešąjį transportą ir daug kas persės be lazdos principo. Ypač tie, kam nebereikia vežioti vaikų (tankus darželių, būrelių ir mokyklų tinklas miegamuosiuose rajonuose tai stipriai spręstų). O kol kas siūlymas daugiau provokacinis ir jį reikia atmesti.“
„Vilniaus valdžia brangina parkavimą! Dvigubai !?
Tokie, aliarmą primenantys, šūksniai girdėjosi viešojoje erdvėje praėjusią savaitę. Iš pirmo žvilgsnio, išties, galbūt atrodo šiurpiai. Net nesigilinant į kainas, vien žodis „dvigubai“ gali sukelti panikos priepuolį. Tačiau nesivadovaukime viešųjų medijų logika ir opozicijos šūksniais – pasvarstykime.
Visų pirma, kai kurių zonų kainos – nebuvo peržiūrėtos nuo 2005 metų. Mėlynųjų ir raudonųjų zonų – nuo 2017. Vien šis faktas, iliustruojantis reikalingų sprendimų vengimą, rodo, kad pokyčiai turėjo būti daromi. Centrinėje miesto dalyje, automobilių stovėjimo zonų užimtumas viršija 80 %, taiga šalia parkavimo vietų problemos, atsiranda lygiagreti problema, jog automobiliai nerandantys vietų, sukelia papildomas spūstis vien jų ieškodami. Tai paprastesni atsakymai.
Kalbant iš esmės, šis sprendimas man primena plastikinių vienkartinių maišelių apmokestinimo diskusijas. Ir tada, ir dabar, iš opozicijos girdėjosi kaltinimai “pasipinigavimu”. Vargu. Ir maišelių apmokestinimas, ir dabar šis sprendimas Vilniuje, veda ne prie idėjos daugiau užsidirbti (ar tiksliau tariant – pasipinigauti). Pagrindinė sprendimo dėl maišelių logika buvo sumažinti skaičių žmonių, kurie jais naudojasi, šiuo atveju – sprendimas dėl parkavimo, siekia mažinti žmonių skaičių, kurie kelionėms Vilniuje naudojasi automobiliais. Jeigu Vilniaus darnaus judumo plane yra tikslas kad 2030 metais turime pasiekti kad kelionės pėsčiomis, viešuoju transportu ir automobiliais sudarytų lygias dalis, tai turime link to eiti realiais sprendimais, net jei jie kartais atrodo drastiškai.
Taip, kalbant apie viešąjį transportą, turime dar didelę erdvę, kur jį galima tobulinti, tačiau dabartinė kritika viešajam transportui paremta jo lyginimu su automobiliais. Ir vargiai kur viešasis transportas bus patogesnis nei automobiliai. Ką galima padaryti su viešuoju transportu, jį vystyti vietose kur įmanoma: punktualume, maršrutų dažnyje ir patogume, stotelių išsidėstyme, transporto komforte ir kitose dalyse. Ydinga diskutuoti apie viešąjį transportą tikintis, kad norimas troleibusas pristatys „nuo durų iki durų“. Jau dabar, viešojo transporto būklė yra gera, tačiau kuomet dabar kas antras vilnietis naudojasi automobiliu – viešajam transportui, bet kuriuo atveju, konkuruoti bus sudėtinga.
Ne, tai nėra per griežti sprendimai. Jie savalaikiai ir reikalingi, jei norime eiti link Vilniaus vizijos, kurią esame nusistatę 2030 metams.“
2023-11-21
„Parkavimo sąlygos pagerėjo? Ne. Aikštelių “Statyk-važiuok” daugiau atsirado? Ne. Kontrolierių atlyginimai išaugo? Galbūt. Bet kodėl mes turėtume jų didėjimą apmokėti? “Seniai nekeisti” yra ypač silpnas argumentas. Vilniaus problema ta ir yra, kad NĖRA kur pasistatyti automobilio APLINK centrą (vienintelė tokia aikštelė – prie Kalnų parko, bet ir ji – ne guminė, na, dar po Kudirka), iš kur tikrai viskas kojomis / viešuoju pasiekiama. O pasipinigavimas per parkavimo mokesčius nieko neišspręs. Senamiestis taip pat neuždarytas nereikalingam eismui.“