2026-03-12
„Per metus laiko visiškai įsitikinau, kad jeigu net sankryžoje partrenktas pėsčiasis laikomas netikėta kliūtimi, vadinasi eismo saugumo sistema neveikia iš esmės. Neketinu atgaivinti užgbaigtos bylos, tačiau noriu iškelti klausimą ar mūsų eismo saugumo sistema iš tikrųjų saugo žmones, ar tik transporto priemones ?“
„Prieš kurį laiką buvau partrenktas sankryžoje (Gurių ir Juodupio gatvės). Aš, kaip pėsčiasis, kirtau važiuojamąją dalį, o automobilis, sukdamas sankryžoje, kirto mano judėjimo kryptį ir partrenkė mane.
Po įvykio prasidėjo taip vadinamas tyrimas, neva ,,ekspertizė‘‘, skundas atmestas ir visi kiti skundai prokuratūrai ir teismams. Iš viso sprendimas buvo peržiūrėtas keturis kartus. Ir visais keturiais atvejais buvo nuspręsta, kad vairuotoja taisyklių nepažeidė, o eismo įvykis yra ,,nelaimingas atsitikimas“.“
„Mano atveju nesuveikė:
1. KET – taisyklės negalioja vairuotojui, o pėtysis turi būti visada ,,atsargus“.
2. Teisinė sistema – ji deklaratyvi, imituoja kažkokį teisingumo tarsi paiešką, tačiau sukurta taip, kad gina vairuotoj1, o nukentėjęs pėstysis turi įrodinėti visas aplinkybes (kad nebėgo, kad vairuotojas sustojo, kad neapako ir pan.) Apskundimai aukštesniems prokurorams ar teismams tik laiko švaistymas, tolesniuose etapuose jie nusirašo vienas nuo kito ir dar prikuria iš savo vaizduotės. Realaus gilinimosi į esmę nėra.“
„Tačiau praktikoje pėsčiasis sankryžoje imtas laikyti „netikėta kliūtimi“, o jo pasirodymas laikomas neprognozuojamu. Tokiu būdu prioritetas suteikiamas bendrosioms normoms, pavyzdžiui, toms, kurios kalba apie pėsčiojo pareigą įsitikinti saugumu, o specialiosios normos – būtent KET 27, 158 ir 127 – faktiškai eliminuojamos.
Teisėje galioja labai aiškus principas: lex specialis derogat generali – specialioji norma turi viršenybę prieš bendrąją. Tačiau nutiko priešingai: bendrosios pareigos taikomos pėsčiajam, o specialiosios pareigos netaikomos vairuotojui.“
„Vėliau specialiai paklausiau penkių taksi vairuotojų, kaip jie elgtųsi toje sankryžoje. Tik vienas iš penkių pasakė, kad pėsčiajam turėtų būti pirmumas. Kiti keturi atsakė labai paprastai – jeigu nėra pažymėtos perėjos, pirmumas priklauso automobiliui.“
„Tai rodo, kad visuomenėje formuojasi suvokimas, jog pėsčiųjų pirmumas egzistuoja tik teoriškai.“
„O jeigu automobilis partrenkia pėsčią žmogų – prasideda ilgas procesas, kuriame žmogus turi įrodyti, kad jis pats nėra kaltas.“
2026-03-12
„Vilniuje pėsčiasis, patekęs į eismo įvykį sankryžoje, kur nėra pažymėtos perėjos, po teismo sprendimo liko su esminiu klausimu – kaip tokiose situacijose realiai ir teisėtai pereiti gatvę? Ar mūsų miestuose egzistuoja vietų, kuriose pėstieji kasdien juda taip, kaip diktuoja infrastruktūra, bet ne taip, kaip formaliai numato taisyklės?“