2024-12-12
„Patobulinus Vilniaus viešojo transporto sistemą kad ja galėtų patogiai naudotis neregiai, laimėtų visos VVT naudotojų grupės. Šis prieinamos aplinkos principas galioja miesto erdvėms, parduotuvėms ir poliklinikoms, įvairioms sistemoms ir paslaugoms: užtikrinant sąlygas skirtingų galimybių žmonėms lengvai savarankiškai orientuotis, patogiai gauti būtiną informaciją ir ja pasinaudoti – pašalinami streso veiksniai iš aplinkos. Ir kaip rezultatas, ženkliai pagerėja visų naudotojų patyrimas.
Orumas – tai esminis kasdienio socialinės aplinkos patyrimo komponentas. Kai iškeliauji iš namų, nori jaustis oriai.
Šioje „Žmogus ir miestas“ laidoje Eglė Jarmolavičiūtė virtuoziškai sudėlioja principus, kurie padėtų pritaikyti miesto rajonų aplinką, viešąjį transportą ir viešojo naudojimosi erdves neregiams ir silpnaregiams – bet tuo pačiu ir užtikrintų jų saugumą ir patogumą naudotis visiems. Palietėme tinkamos ir netinkamos pagalbos kitam žmogui klausimą ir neregiams bei silpnaregiams skirtas inovacijas – susijusias su dirbtinio intelekto panaudojimu.
ps.
Eglę kaip patarėją tiesiog būtina kviesti ir gerinant VVT, ir parduotuvių organizavimą, ir navigacijos poliklinikose sistemas. Taip pat, šiuo metu Vilniaus savivaldybei investuojant viešą biudžetą į miesto erdvių remontus vis dėlto ar nereikėtų galvoti kaip pagerinti miesto aplinką? Ar suprantate kad iš pilko į juodą perdažytas stulpas viduryje pėsčiųjų tako lieka stulpu viduryje pėsčiųjų tako – o kai kur tie stulpai dar ir keičiami į dvigubai storesnius.“
↓
2024-12-09
„Kaip miestą patiria regos negalią turintys žmonės? Kaip silpnaregių ir neregių patirtis gali padėti geriau pritaikyti miestą kitoms naudotojų grupėms? Kokie Vilniaus rajonai patogesni ir saugesni gyventi? Kokios technologijos ir dizaino sprendiniai padeda geriau orientuotis miesto erdvėse? Ką būtina tobulinti Vilniaus viešojo transporto valdyme, kad jis taptų draugiškas visiems? Kada pagalba silpnaregiui yra sveikintina, o kada – perteklinė?
Laidos viešnia – Eglė Jarmolavičiūtė, LRT garso režisierė. Eglė yra ir šios laidos garso režisierė. Ji aktyviai testuoja ir apžvelgia technologijas, skirtas pagerinti regos negalią turinčių žmonių kasdienį patyrimą (Youtube kanalas „Mano akys yra Iphonas“).
Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.“
2024-05-15
„Eglė Jarmolavičiūtė, turinti regos negalią, pasidalijo vaizdo įrašu, ką reiškia nematančiam žmogui judėti sostinės gatvėmis. Kelią pastoja paspirtukai, elektros stulpai, ant šaligatvių pastatyti automobiliai. Tačiau daugiausia problemų, Eglės teigimu, kelia viešasis transportas, vis dar nepritaikytas patogiai naudotis žmonėms su regos negalia: „Gyvename XXI a. ir vis dar oriai negalime įlipti į autobusą.““
„parodė, kaip nematančiam žmogui sekasi keliauti Vilniaus gatvėmis, kokius iššūkius tenka įveikti. Vienas didesnių – vidury šaligatvio sustatyti paspirtukai.“
„Žiūrėjau, kad, pavyzdžiui, už ne vietoje paliktą „Bolt“ paspirtuką kuriam laikui užblokuojama žmogaus paskyra. Na, ir ką? Paskui ji atblokuojama. Galiausiai gali susikurti naują paskyrą iš kito numerio. Bet už tai nėra jokių baudų, o, mano nuomone, turėtų būti. Manau, kad šiuo atveju miesto savivaldybė turėtų jas skirti įmonei, kuri prižiūri paspirtukus, kad ši irgi imtųsi spręsti problemą“
„Vis dėlto didžiausiu iššūkiu ir trukdžiu norint greičiau pasiekti vieną ar kitą vietą, jaustis laisviau ir drąsiau keliaujant mieste, E. Jarmolavičiūtė įvardijo viešąjį transportą:
„Vilniaus viešasis transportas yra kažkoks košmaras. Pradėkime nuo to, kad mes, neregiai, negalime savarankiškai sužinoti autobuso arba troleibuso numerio – Vilniuje neveikia jokia sistema, kuri mane informuotų, kuris autobusas arba troleibusas atvažiuoja. Aš turiu bėgioti ir klausinėti žmonių.“
„Gyvenu Kalnėnuose, iš stotelės, kurioje laukiu autobuso, važiuoja vienas man tinkantis ir tik kas pusvalandį. Per piką į stotelę suvažiuoja keletas troleibusų, per juos aš praleidžiu man reikalingą elektrinį autobusą, nes jo neišgirstu. Tada pusvalandį, o kartais ir valandą, ne tik vasarą, bet ir žiemą turiu laukti kito. Ir Vilnius niekaip nesprendžia šitos problemos“, – pasipiktinimo neslėpė pašnekovė.“
„„Šią problemą bandė spręsti ant autobusų ir troleibusų dėdami tokius švyturėlius, kurie gali perduoti informaciją į telefoną. Tarkime, aš stotelėje laukiu autobuso ir man telefonas pasako, koks autobusas atvažiavo.
Bet ta sistema turėjo du labai rimtus minusus. Vienas jų – kad veikė tik su androidais, bet kodėl aš turiu pirkti telefoną, kurio man nereikia? Ir tai ji gerai neveikė, nes, jei atvažiuoja trys autobusai, vieną pasako, o kitų ne. Kitas minusas – telefonas pasako, bet aš nežinau, kuris yra kuris.“
„sukamės, kaip išmanome, kai kurių stotelių, pavyzdžiui, Žaliojo tilto, išvis vengiame, nes ten lauktum ir nieko nesulauktum – vienu metu atvyksta daug, tu net neišgirsti tų autobusų.“
„Čia tokia Vilniaus gėda, nes Kaunas ir Klaipėda kažkaip išsisprendė. Nors irgi tik su androidais, bet bent jau sistema veikia.“
„Gyvename XXI a. ir oriai negalime įlipti į autobusą.“
„LASS aplinkos prieinamumo specialistas Vytautas Gendvilas patvirtino, kad Vilniuje neregiams skirtą informaciją praneša tik vienas kitas autobusas, troleibusas“
„LASS administracijos specialistai bendravo su Vilniaus miesto savivaldybe, kai ši diegė programėlę „Transporto balsas“. Siekta, kad į stotelę atvykstantis autobusas ar troleibusas „pasisakytų“, koks jo numeris ir kur link jis važiuoja. Deja, šiuo metu Vilniuje neregiams skirtą informaciją praneša vos vienas kitas autobusas, troleibusas.“
„V. Gendvilas pasidalijo, kad LASS bendradarbiavo ir su tarpmiestinių maršrutų vežėjais. Šiuo metu dvi tarpmiestinių autobusų įmonės yra įsigijusios autobusus, kurie yra pritaikyti tiek judėjimo negalią turintiems keleiviams, tiek ir neregiams bei silpnaregiams.“
„„Žmonėms su regos negalia judant viešosiose erdvėse labai svarbūs yra šviesoforai su garsiniu signalu. LASS kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją prašydama visoje Lietuvoje suvienodinti šviesoforų skleidžiamus garsus ir jų valdymą. Sprendimas jau yra. Nauja tvarka įsigalios nuo šių metų vidurio.“
„Šie reljefiniai paviršiai įrengiami ir vieno kito pastato viduje. Čia jie padeda neregiui susirasti klientų aptarnavimo, informacijos teikimo vietas, kabinetų duris. Viešosioms erdvėms tai gana naujas dalykas.“
„Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas neneigė paspirtukų keliamų problemų ir teigė, kad siekiama jas spręsti:
„Matome elektrinių paspirtukų keliamas problemas, susijusias tiek su neatsakingu jų vairuotojų elgesiu, tiek su netvarkingu šių priemonių statymu, ir siekiame jas spręsti.“
„Šiose platformose visi ribojimai vartotojams nustatomi sistemiškai ir suveikia automatiškai, todėl elektrinių paspirtukų vairuotojai privalo laikytis nustatytų taisyklių. Kitu atveju, gali būti taikomos įvairios priemonės – anketos suspendavimas, panaikinimas ar finansinės baudos.“
„Šis sprendimas sostinės viešajame transporte buvo įdiegtas dar 2020 m. Per šį laikotarpį dalis aktyvių žymų dingo, buvo pavogta, sugedo, taip pat per šį laiką atsinaujino ir programa. Šiais metais atnaujiname „Transporto balsą“, šiuo metu vykdome tiek programinės įrangos, tiek aktyviųjų žymų pirkimo procedūras.““
„„Suprantame ir nuoširdžiai apgailestaujame, kad šiuo metu tik fragmentiškai, dalyje stotelių ir viešojo transporto priemonių, veikiantis „Transporto balsas“ asmenims su regėjimo negalia apsunkina keliones viešuoju transportu.“
„Viešojo transporto paslaugų kokybę, taip pat ir garsinių pranešimų transliavimą, sistemingai tikrina tiek JUDU viešojo transporto kontrolieriai, tiek ir vežėjų Kokybės kontrolės darbuotojai.“
2023-12-04
„Paslaugas teikiančios įstaigos mūsų šalyje įprastai daugiausia atsižvelgia į judėjimo negalią turinčių asmenų poreikius – fizinį aplinkos prieinamumą. Aplinkos pritaikymas šiems žmonėms Lietuvoje jau tampa kasdiene norma. Tačiau didelė dalis žmonių su kitomis negaliomis – regos, klausos, intelekto ar psichosocialinėmis – lieka neišgirsti.“
„Su išskirtiniais iššūkiais prieinamumo srityje susiduria regos negalią turintys Lietuvos gyventojai. Įstaigų dizainas viduje dažniausiai nėra pritaikytas akliesiems ir silpnaregiams: nesilaikoma kontrastų, gausu veidrodinių paviršių, nėra taktilinio ar ryškaus žymėjimo, daug stiklo. Problematiška būna ir įstaigų išorė: durys ar langai nesiskiria vieni nuo kitų, trūksta iškilių ar garsinių užrašų, barkodų, kuriuos galima nuskaityti. Prekių pakuotės ar įstaigų iškabos dažnai nėra pritaikytos tam, kad klientai jas nuskaitytų telefonu, o aptarnaujantis personalas dažnu atveju nežino, kaip tinkamai elgtis: sutrinka, nepasitinka šių klientų, nelydi.“
„Teoriškai egzistuoja išmanioji aplikacija, kurią įjungus šalia esantys paspirtukai turėtų pradėti skleisti garsą, kad juos išgirsčiau ir apeičiau, bet ši funkcija yra išjungta ir neveikia. Tai yra beprotybė. Šaligatviu norisi eiti atsipalaidavus ir neturėti problemų“
„Kai kuriose miesto vietose šviesoforai skleidžia garsą tik užsidegus žaliam signalui, o kitur skirtingi garsai sklinda degant ir žaliam, ir raudonam šviesoforo signalams. Tai gali klaidinti regos negalią turintį žmogų.“
„„Labiausiai erzina viešasis transportas – man tai yra pats baisiausias dalykas Vilniuje. Iki šiol, XXI amžiuje, turime klausinėti žmonių, koks yra atvažiuojančio autobuso ar troleibuso numeris. Vilniuje nėra sistemos, kuri veiktų.“
„pašnekovė pabrėžia, kad mieliau lankosi privačiose klinikose, kur ji nesijaučia diskriminuojama dėl savo negalios – registratorės pasitinka, palydi ir neklausinėja, „kaip tu čia viena atėjai“.“