Istorijos apie tas ir tuos, ant kurių užvažiavo pėsčiųjų perėjose. Nr. 1.
■ Skaičius, eilutė, žmogus
Viena vertus, daug tragedijų yra statistika.
Kita vertus, statistikos skaičiuose ir eilutėse įžiūrėję žmones užsimanykime išmokti ir išmokyti prieš pėsčiųjų perėją atleisti greičio pedalą.
■ Skaičius
Viena iš 465.
2018 m. perėjose ant pėsčiųjų užvažiuota 458 kartus (žuvo: 16; sužeista: 465) (http://www.pestieji.lt/uzvaziavimai-perejose).
■ Eilutė
Tikėjausi pacituoti iš https://lkpt.policija.lrv.lt/suvestines/balandzio-27-29-dienomis-salies-keliuose-ivyko-22-eismo-ivykiai-zuvo-1-zmogus-suzeisti-25-zmones.
Bet kadangi 2018 m. balandžio 27–29 d. suvestinėje 27 d. įvykių dėl man nežinomų priežasčių išvis nėra, parinkau eilutę iš 2023 m.: vėl trylikametė, vėl Kaunas, vėl nereguliuojama perėja (tikiuosi, bent pasekmės ne tokios).
„Apie 8.05 val., lyjant, Kaune, Europos prospekte, 56 metų moters vairuojamas automobilis „Mercedes-Benz C230“ nepraleido per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusios nepilnametės pėsčiosios ir ją kliudė. Sužeista 13 metų mergaitė.“
https://lkpt.policija.lrv.lt/suvestines/2023-08-07-ivykiu-suvestine
■ Žmogus
Su veidu, istorija, mylimaisiais.
• 2018-07-17
„Kaunietė Vilija, vežimėliu stumdama trylikametę dukrą, pasakoja apie pasikeitusią kasdienybę. Avarijoje sužalota mergaitė nevaldo pusės kūno, neprisimena net mamos.“
„Sako: „Aš suprantu, kad tu mano mama, bet aš negaliu tavęs prisiminti.“
„Mamos ir medikų pastangomis trylikametė iš naujo mokosi valgyti, skaityti, piešti.“
„Kaip ji sako: Žemėj buvo kitaip. Kas buvo anksčiau, taip… Jos anksčiau, kas buvo prieš autoįvykį, tai yra „Žemėj“, o dabar, kaip ji pati sako, „aš dar negrįžusi“.
„Suvokia, kad nevaldo kairės pusės, kad, tarkim, dar balso nėra, kad ne viską pamena, suvokia, kad trumpalaikės atminties visiškai nėra. Pati žino, kad pamiršusi, ką mokykloj mokėjo, ką išmoko… Mokėjo labai daug, ir aktyvi labai buvo…“
„Mergaitė pėsčiųjų perėjoje sužalota balandžio 27-ąją. Tą dieną ji turėjo švęsti jaunesnės sesės gimtadienį. Tačiau po patirtų sužalojimų paniro į komą. Pabudo po dviejų mėnesių.“
„Buvo iškviesti medikai ir vietoje jau, keturių balų komoj, išvežta į reanimaciją. Ir tris paras buvom mes protokolinės, mediciniškai kalbant, tai reiškia, kad buvo kovojama su gyvybe [už gyvybę] ir nebuvo jokio planinio gydymo.“
„Iš ligoninės išleista mergaitė po pusdienį praleidžia reabilitacijos procedūrinėse, likusį laiką leidžia su mama mankštinasi namie.“
„Prireikus nuolatos slaugyti dukrą, teko atsisakyti darbo. Moteris kol kas gyvena iš santaupų.“
• 2019-07-03
„Praėjusių metų pavasarį, po skaudžios avarijos Kaune į komą panirusi keturiolikmetė Pija kabinasi į gyvenimą – namų sąlygomis baigė 8 klasę, kalba keturiomis kalbomis ir protiniais gabumais lenkia net sveikus bendraamžius.“
„Nelaimė, kurios metu buvo sužalota tuo metu trylikametė Pija, įvyko 2018 metų balandžio 27 dienos vakarą. Europos prospekte esančioje pėsčiųjų perėjoje lengvasis automobilis „Audi“ partrenkė paauglę su keturkoju augintiniu.“
„Tačiau liepos 2 dieną Pijos mama socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino jautriu įrašu, kuriame atsispindi nuvilianti realybė – Kauno gimnazijos atsisako priimti Piją mokytis.“
„Taigi, Pija baigė 8 klases pagrindiniu lygiu. Mokymas buvo namų, kurį ir ne taip lengvai gavome. Reikėjo daug dirbti, kad grįžtų atmintis…. Ir darbo reikėjo ne tik su Pija, bet ir su pedagogais, kurie neturėjo žalio supratimo kas yra galvos trauma ir kaip po jos reikia vaiką mokyti, bet čia ne pedagogų kaltė, o mūsų įstatyminės, švietimo bazės.“
• 2019-12-13
„Tą dieną mano jaunesnioji dukra šventė 11-ąjį gimtadienį, o vyresnioji – trylikametė Pija vos nežuvo po automobilio ratais… Ją, einančią su šuniu, partrenkė pėsčiųjų perėjoje visai šalia namų…“
„Po nelaimės pasikeitė požiūris į daugelį dalykų – turėjome mokytis gyventi iš naujo. Aš juokauju, kad tada pagimdžiau trečią kartą, o dukra gimė antrą kartą.“
„Diena buvo iš tikrųjų ypatinga, nes jaunesniajai dukrai kaip tik sukako 11 metų. Pija tuo metu ėjo jau tryliktus metus – buvo pats paauglystės įkarštis. Tai laikas, kai atrandi save, formuojasi asmenybė, vyksta daug įvairių pokyčių gyvenime.. Deja, dėl avarijos teko sustoti ir padaryti priverstinę pertrauką. Mes auginome šunį, kurį Pija tą pavakarę išvedė pasivaikščioti ir dar nutarė užsukti į parduotuvę. Taip pat dukra susitiko su draugėmis, kurios nusprendė ją palydėti. Iki namų buvo likę visai nedaug, kai Piją, einančią per perėją, nutrenkė automobilis. Vienas vairuotojas iš pirmosios juostos praleido, o kitas, važiavęs antrąja – ne.“
„Po smūgio dukra dar apie 30 metrų skriejo oru ir tada antrą kartą trenkėsi galva į grindinį.“
„Aš tuo metu su jaunėle laukiau namie ir staiga pajutau, kad būtinai turiu paskambinti Pijai. Deja, dukra jau neatsiliepė. Kaip tik po akimirkos sulaukiau skambučio iš jos klasės auklėtojos – pranešė, kad įvyko avarija… Iškart išbėgau su jaunėle į nelaimės vietą.“
„Aš pamačiau savo dukrą be jokių gyvybės ženklų. Ji nekvėpavo. Buvo pajungti aparatai, aplink telkšojo kraujo balos… Visa Pijos galva buvo suknežinta.. Tiesiog be galo žiaurus vaizdas. Netoliese gulėjo mūsų šuo – irgi partrenktas…“
„Labai įstrigo momentas, kai važiuodama išgirdau per racijas gydytojus tariantis, ką toliau reiks daryti ir kokia kritinė yra situacija. Tą akimirką atėjo suvokimas, kad jie kalba būtent apie mano vaiką.“
„Intensyvios terapijos skyriuje dirbantys medikai yra absoliučiai savo srities profesionalai, kurie puikiai supranta, ką išgyvena pacientų artimieji. Aš sulaukiau iš jų didelio palaikymo ir man tai teikė vilties.
„Tačiau galiausiai įtikinau save, kad Pijai pavyks. Beprotiškai ja tikėjau, nes šis mano vaikas – labai stiprus, užsispyręs ir tikras kovotojas.“
„Kai jau atėjo laikas išvesti dukrą iš dirbtinės komos, pradėjau laukti, kada ji pabus. Gydytojai vis sakė: būkite pasiruošusi, nes tai gali įvykti bet kurią dieną. Tačiau nei pirmą, nei antrą, nei penktą dieną nieko neįvyko. Netrukus dienos virto savaitėmis, o šios – mėnesiais.“
„Dėdavau jai ausinukus ir leisdavau mėgstamą muziką, įrašus, kuriuos atsiųsdavo dukters draugai, bendraklasiai. Neleidau jai atitrūkti nuo žemiškojo gyvenimo.“
„ir labai gerai atsimenu, kad pirmą kartą dukra trumpam atsimerkė, kai skaičiau „Mažąjį Princą“! Ir būtent tą vietą, kaip dygsta žolelė, kaip ji stiebiasi ir pamato šviesą. Tą akimirką dukra atmerkė akis.“
„Nuo nelaimės praėjus maždaug keturiems mėnesiams, ji pirmąsyk pasakė man “labas”. Tiesiog jaučiausi turinti 13 metų kūdikį.“
„O dukra atsiminė tave?
Ne. Keisčiausia, kad manęs vienintelės neatsiminė labai ilgą laiką. Prisiminė sesę, kitus artimuosius, o mamos – ne.“
„Maždaug prieš du mėnesius iki Pijos nelaimės, mano tėtis buvo patyręs labai panašią traumą. Taigi turėjau įgijusi praktinių žinių, kaip elgtis, kaip reaguoti ir ką daryti su atminties praradimą išgyvenančiais žmonėmis. Tokiems ligoniams labai padeda vadinamieji “emociniai šokai”. Pavyzdžiui, sykį pasakiau Pijai, kad išsiųsiu ją pas “tikrąją” mamą, o sesuo liks su manimi – “aukle”. Tada dukra pažiūrėjo į mane nustebusi ir pareiškė: “Niekur aš nevažiuosiu, gi tu esi mano mama!” Būtent tą akimirką aiškiai supratau, kad ji pagaliau tikrai mane atpažino kaip savo mamą!“
„Jei lyginsime jos dabartinį gyvenimą su tuo, kuris buvo iki avarijos, tai dukra gyvena tikrai prastai. Bet jeigu žiūrėsime tik į laikotarpį po nelaimės, tai Pija laikosi labai gerai.“
„Nusprendėme persikraustyti, nes sostinėje suradom puikią mokyklą, kurioje tokiems vaikams kaip Pija, labai padedama. Pedagogai yra sukūrę net specialią metodiką, kad kuo sėkmingiau ir greičiau padėtų vaikams po traumų integruotis į visuomenę, grįžti į normalų gyvenimą.“
„Tiesa, Pijos tėtis žinojo, kas nutiko jo dukrai, bet viskas tuo žinojimu ir baigėsi.“
„Visgi Pija ne pati prasiskėlė galvą ar kitaip susižalojo – ji buvo partrenkta automobilio. Ką po avarijos darė vairuotojas? Ar padėjo jums ir domėjosi mergaitės likimu? Deja, tas žmogus nepadėjo mums. Tačiau išgyveno dėl to, kas įvyko.. Jo jau nebėra, nes prabėgus maždaug metams nuo avarijos, Piją sužalojęs vairuotojas nusižudė.“
„Šiuo metu Pijos pažanga išties džiuginanti ir sėkminga, bet dar yra dalykų, kurie nėra iki galo atsistatę ir medikai negali pasakyti, kada tai įvyks ir ar iš viso įvyks. Niekas nenori duoti kažkokių garantijų ar skelbti konkrečių datų. Aš, žiūrėdama į savo vaiką, neabejoju, kad išsipildys visos jos svajonės.“
https://www.tv3.lt/naujiena/video/sirdi-draskanti-vitalijos-istorija-partrenkta-dukra-pabudo-po-dvieju-menesiu-vairuotojas-nusizude-n1022563
„Pijai – 15 metų. Besišypsanti simpatiška mergaitė – tipiška paauglė, kuriai pirmiausia rūpi draugai. Tačiau plati šypsena slepia skaudžią patirtį ir nevaikišką stiprybę: prieš dvejus metus Pija buvo partrenkta automobilio ir patyrė sunkią galvos traumą, kurios pasekmes jaus visą likusį gyvenimą.“
„„Buvo penktadienis, Pija tuo metu ėjo iš parduotuvės per perėją Europos prospekte. Ši perėja nereguliuojama, bet viduryje jos įrengta „salelė“. Kai ji buvo beveik praėjusi gatvę, automobilis ją partrenkė. Vėliau vairuotojas sakė, kad galvojo, jog Pija spės praeiti gatvę. Todėl net nestabdė“, – apie nelaimę pasakojo partrenktos pėsčiosios mama.“
„Pirmas tris paras tu net bijai prisiliesti, nes atrodo, kad tas vaikas vos palietus subyrės“, – prisiminė mama.“
„Mamą papildė ir Pija. „Mano mama labai stipri. O man gyvenimas davė tą išbandymą, kad ir aš patikėčiau, jog esu stipri. Tai leido suprasti, kad neturėčiau taip dėl visko kompleksuoti. Anksčiau man dėl visko dažnai buvo gėda. O dabar aš tiesiog varau“, – sakė automobilio partrenkta paauglė.
Eismo įvykis, per kurį buvo sunkiai sužeista paauglė, įvyko penktadienio vakarą, aktyvioje miesto gatvėje. Vairuotojas, kuris po nelaimės liko įvykio vietoje, savo kaltę pripažino iš dalies. Jo teigimu, per perėją ėjusios mergaitės nepastebėjo dėl akinusios saulės. Įvykio liudininkų netrūko – jų parodymai padėjo atkurti visas nelaimės detales. Įvykio aplinkybes išnagrinėjęs teismas avarijos kaltininku pripažino vairuotoją.
„Bet, jeigu sėdžiu šalia kito vairuotojo, man atsiradusi didelė baimė. Jeigu matau, kaip artėjama prie perėjos ir nepastebima pėsčiųjų, įsijungia noras pačiai stabdyti ir komentuoti. Anksčiau niekada nekomentuodavau, kaip žmonės vairuoja, dabar tai darau nuolat.“
„Netgi į pėsčiąjį visai kitaip žiūriu. Ką pastebiu – kad pėstieji nesisaugoja. Labai dažnai kirsdami gatvę jie net nesustoja, nepasižiūri, ar atvažiuoja automobilis. Lygiai taip pat dviratininkai. Neretai per pėsčiųjų perėją žmonės eina, nors dega raudona šviesoforo spalva. Taip ir norisi paimti už rankos ir papurtyti.“