„a Facebook group dedicated to discussion, Internet memes, and general discourse surrounding New Urbanism and public transport.“
„The group was created in March 2017 as “New Urbanist Shitposting” and was intended as a spin-off to another Facebook group dedicated to maps and cartographic jokes.“
„Reception of New Urbanist Memes for Transit-Oriented Teens is generally positive, with mentions that the group has inspired its members to take urban planning courses and apply for internships and jobs.“
↑ Hm, kurį kelią pasirinks einantys nuo Bokšto g. ir bastėjos link Kūdrų parko ir Paupio ar atvirkštine kryptimi?..
Pranešimas „Dėl sprendimo panaikinti pėsčiųjų perėją Maironio g.“ 2025-02-26
„Sveiki.
1. Kodėl 2024 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. laikotarpiu buvo panaikinta pėsčiųjų perėja Maironio g. ties O. Šimaitės gatvės pabaiga?
2. Kuris Vilniaus m. savivaldybės darbuotojas savo parašu patvirtino sprendimą panaikinti šią perėją?
Panaikintos perėjos vietoje vyksta nuolatinis pėsčiųjų eismas. Daugiausiai tai moksleiviško amžiaus jaunuoliai. Kai kuris (-ie) nors iš jų bus partrenktas (-i) (tai tik laiko klausimas), žiniasklaidos priemonėmis bandysime susisiekti su jo (jų) tėvais, kad pasiūlytume reikalauti bent dalinės abejotino sprendimo priėmėjo atsakomybės.
Nuoroda į vaizdo įrašą, darytą 2025-02-24: https://www.youtube.com/watch?v=0agjuMXH_ys.
Dar daugiau informacijos čia: https://www.pestieji.lt/apie-dvi-perejas-prie-tymo-turgaus-maironio-250112.
Pridedame .pdf formato failą „Kopija“ – kvalifikuotu el. parašu LPA nario [vardas pavardė] pasirašytą šio pranešimo kopiją – ir vieną .jpg formato failą.
Pageidaujame šiuo el. pašto adresu gauti pranešimo priėmimo faktą patvirtinantį dokumentą.“
Atsakymas 2025-03-27
„DĖL ATSAKYMO PATEIKIMO
Atsakydami į Jūsų paklausimą (Savivaldybės reg. Nr. A50-7236/25), informuojame, kad atlikus Aukštaičių g. asfalto dangos remonto darbus ir Aukštaičių g. įrengus naują pėsčiųjų perėją, buvo pertvarkomas eismo organizavimas Aukštaičių g. ir Maironio g. sankryžoje. Atliekant šiuos darbus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nusprendė panaikinti perėją ties Maironio g. ir O. Šimaitės g. sankryža, nes ji neatitiko Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 3-487 „Dėl Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) numatytų reikalavimų. Minėta pėsčiųjų perėja neatitiko Taisyklių 23.7 papunktyje nurodyto reikalavimo, kad pėstiesiems iki kitos gatvės be iškiliosios saugos salelės ar skiriamosios juostos pusės reikės pereiti ne platesnę kaip 8,5 m važiuojamąją dalį.
Pažymime, kad vietoje panaikintos pėsčiųjų perėjos buvo įrengta nauja, arčiau Maironio g. ir Aukštaičių g. sankryžos. Atstumas nuo panaikintos pėsčiųjų perėjos iki naujai įrengtos pėsčiųjų perėjos yra mažesnis nei 40 m.
Grupės vadovas Ilja Karužis“
↓ Per dvidešimt kelias minutes nufilmuota 2025-02-24.
↓ Per kelias minutes nufilmuota 2024-12-19.
↑ 2022
↑ 2024-05
↑ 2024-07-11. Pusiau įrengta naujoji perėja.
↑ 2024-08-22. Visiškai įrengta naujoji perėja ir nemokšiškai panaikinta senoji – kelio ženklai negalėjo būti nupjauti, kol nenušveistas horizontalusis žymėjimas. Paliktos šaligatvio nuovažos.
↑ 2024-09-14. Panaikintas horizontalusis senosios perėjos žymėjimas. Paliktos šaligatvio nuovažos.
↑ 2024-09-15. Tai kurį kelią pasirinks einantys nuo Bokšto g. ir bastėjos link Kūdrų parko ir Paupio?.. Pėstieji kerta važiuojamąją dalį senosios perėjos vietoje.
↑ 2024-12. Puiki proga pakloti trūkstamą nuovažą judantiems per įvažiavimą išilgai Maironio g., bet čia Vilnius, čia darbai organizuojami pagal principą „čia ir dabar, vėliau – žiūrėsim“.
2025-01-14 įrašas apie VMS „specialistų“ klaidinimą dėl leidžiamo atstumo tarp nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų
Klaidinantis VMS Infrastruktūros grupės atsakymas:
„„Informuojame, kad pėsčiųjų perėjos gali būti įrengiamos pagal Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisykles. Pagal šių taisyklių 23.11 punktą nauja pėsčiųjų perėja negali būti įrengta jei 100 m ir mažesniu atstumu yra kita pėsčiųjų perėja.“
Iš Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių:
„23. Atnaujinamos esamos arba įrengiamos naujos pėsčiųjų perėjos įrengimo vieta kartu su eismo intensyvumo kriterijais (žr. <...>) turi atitikti šiuos eismo saugos kriterijus:
<...>
„23.11. 100 m ir mažesniu atstumu nėra pėsčiųjų perėjos virš kelio, požeminės ar šviesoforais reguliuojamos perėjos;“
Pagrindinis konflikto kaltininkas yra nekokybiška infrastruktūra – aukštas šaligatvio bortas, kuris nebuvo pakeistas nuovaža ten, kur pėstieji ir dviratininkai kerta važiuojamąją dalį, nors sankryža buvo pertvarkoma vos prieš kelerius metus. Tiksliau, kalčiausi sprendimų priėmėjai Vilniaus m. savivaldybėje.
Dviratininkas važiavo negrįstu ir nežymėtu taku išilgai Vilnios upės priešinga jos tekėjimui kryptimi; prieš tiltą, naudodamasis KET nustatyta pirmumo teise, kirto Užupio g. važiuojamąją dalį ir būtų užvažiavęs ant šaligatvio kitoje jos pusėje, bet, išvydęs per aukštą šaligatvio bortą (nuotraukoje nr. 1 pažymėtą oranžine rodykle), priėmė prastą sprendimą – pasuko dešinėn ir, remdamasis į šaligatvį kairiąja koja, stūmėsi link už kelių metrų esančios pėsčiųjų perėjos per Maironio g. nuovažos (dviratininko judėjimo trajektorija pažymėta raudonomis rodyklėmis). Iš Maironio g. į Užupio g. įsukančio automobilio BMW vairuotojas, savo eismo juostoje pamatęs priešinga jam kryptimi palei šaligatvį judantį dviratininką, paspaudė automobilio garsinį signalą – priemonę, kuri buvo sukurta siekiant išvengti eisme avarinių situacijų, bet kuri papildomai yra automobilių vairuotojų sąmoningai ir nesąmoningai naudojama prieš silpnesnius eismo dalyvius siekiant įtvirtinti ir / ar išlaikyti dominuojančią hierarchinę padėtį. Dviratininkas pavijo automobilį, įvyko trumpas ir, laimei, gana pagarbus bei dalykiškas pokalbis su vairuotoju. Vėliau, galvodamas apie situaciją dar ir dar, dviratininkas pripažino savo kaip transporto priemonės valdytojo klaidą, tai, kad automobilio vairuotojui jo veiksmai galėjo kelti nerimą, ir tai, kad šioje situacijoje automobilio garsinis signalas buvo panaudotas pagrįstai. Pasitaikius galimybei jis atsiprašytų.
Kodėl 2022-06-15 buvo pripažintas netekusiu galios {1} LR Vyriausybės nutarimas Nr. 256 „Dėl Valstybinės eismo saugumo programos „Vizija – nulis“ patvirtinimo“, įsigaliojęs 2020-03-18 {2}?
Pridedame .pdf formato failą „Kopija“ – kvalifikuotu el. parašu LPA nario [vardas pavardė] pasirašytą šio pranešimo kopiją.
Pageidaujame šiuo el. pašto adresu gauti pranešimo priėmimo faktą patvirtinantį dokumentą.
„Lietuva toliau konsultuosis ir semsis patirties saugaus eismo srityje iš saugaus eismo lyderės Europoje Švedijos: pasirašytas dvišalis memorandumas, kuriuo pratęsiamas bendradarbiavimas transporto politikos srityje ir siekiama gerinti eismo saugą, kad ateityje Lietuvos keliuose nežūtų nė vienas žmogus, rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime.“
„Memorandumą pasirašė Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Švedijos infrastruktūros ministras Andreasas Carlsonas.“
„„Lietuva vertina Švedijos išskirtinius pasiekimus užtikrinant eismo saugą bei pastangas apsaugoti kiekvieną eismo dalyvį. Švedija eismo saugos srityje yra pasiekusi geriausių rezultatų Europos Sąjungoje, tad stebime jos pasiekimus tobulinant kelių infrastruktūrą bei keičiant eismo dalyvių elgseną. Švedija yra puikus pavyzdys ir svarbus partneris siekiant „Vizijos 0“ tikslų – kad keliuose nežūtų nė vienas žmogus“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.“
„Lietuva ir Švedija sutarė toliau plėtoti 2018 metais prasidėjusį šalių bendradarbiavimą saugaus eismo srityje.“
„Pagrindinės šiame memorandume numatytos bendradarbiavimo sritys – transporto politika, eismo sauga ir „Vizija 0“.“
„Ypač didelis dėmesys bus kreipiamas į naujos eismo įvykių duomenų bazės sukūrimą Lietuvoje, kuria bus siekiama kaupti tikslius, detalius eismo įvykių duomenis ir juos panaudoti parenkant saugaus eismo gerinimo priemones.“
„Vertinant 1 milijonui gyventojų tenkantį per metus žuvusiųjų keliuose skaičių, Švedija yra saugiausia Europos Sąjungos valstybė – šis rodiklis Švedijoje pernai siekė 22, o Lietuvoje – 56.“
„Kitą savaitę Vilniuje bus pasirašomas tarpinstitucinis memorandumas dėl valstybinės eismo saugumo programos ,,Vizija – nulis“ priemonių plano įgyvendinimo, kuriuo bendromis šalies institucijų pastangomis bus siekiama iki 2030 metų ženkliai sumažinti žuvusiųjų šalies keliuose skaičių.“
